UAB „Kustodija“ pardavimų vadovas

Remigijus Peleckis

Kai tik lietus sustabdo darbus laukuose, ūkininkai kartu su konsultantais pradeda analizuoti derliaus nuostolių struktūrą. Derliaus nuostolių priežastys įvairios. Tačiau daugiausiai netikėtumų pateikė gamta. Nors daug kartų konsultantai priminė apie priemones, optimizuojančias augalų vystymąsi, bet daugelis pasikliovė savo patirtimi. Liepos mėnesį gamta pateikė staigmenų. Pirmiausiai oro temperatūra daugiametę viršijo daugiau kaip 5°C. Kaip teigia sinoptikai, tai karščiausias liepos mėnuo nuo meteorologinių stebėjimų pradžios. Buvo karšta, bet netrūko ir kritulių. Didesnėje Lietuvos dalyje iškrito 1,3 – 2,5 normos kritulių. Atrodo, ko daugiau reikia, šilta ir drėgna. Daugelis augalų puikiai ir augo. Tačiau lietūs būdavo labai smarkūs, dėl to pasėliai kai kur sugulė, ypač vasarinių rapsų, o dirva beveik visur suslėgta. Kai tik prasidėjo karščiai, vyko žieminių kviečių grūdų užsipildymas. Birželio mėnesį taip pat netrūko kritulių, dėl to suslėgtoje dirvoje sutriko dujų apykaita, o kai prasidėjo karščiai augaluose padidėjo transpiracija. Augalai garino daugiau drėgmės nei galėjo paimti. Tada sutriko maisto medžiagų apykaita, redukavosi užsimezgę grūdai, o išlikę neužaugo iki reikiamo dydžio. Todėl daugelis nustemba, kad žieminių kviečių pasėlis buvo optimalaus tankumo, o derlingumas neatitinka prognozuoto. Mūsų konsultantai, atlikę biometrinius matavimus, nustatė, kad daugeliu atvejų varpos produktyvumas tesiekia 0,6 – 0,8 g. Dar vienas reiškinys, kurį pastebėjo ūkininkai, kad apipurškus mikroelementais augalus, vietoj to, kad jie pasitaisytų, jų būklė pablogėdavo. Išanalizavus situaciją paaiškėdavo, kad buvo naudojami nekokybiški mikroelementai. Konsultantai nuolat kartodavo, kad reikia rinktis chelatinius mikroelementus, bet deja. Druskų pagrindu pagaminti optimaliomis sąlygomis nestresuoja taip pastebimai, o ekstremaliomis neigiamas poveikis labai matomas. Neapsiriko tie, kurie panaudojo laisvąsias amino rūgštis arba taikė kompleksinę augalų mitybos technologiją. Nuostolių priežastis kartu su ūkininkais dar analizuosime ilgai. 15 metų patirtis leidžia analizuoti derliaus nuostolių priežastis ir priimti pačius geriausius ir ekonomiškai efektyvius sprendimus, kad sekančiais metais nesikartotų grubios klaidos.

Grubi klaida šiais metais – Aventrol nepanaudojimas žieminių ir vasarinių rapsų pasėliuose. Kai kuriuose ūkiuose derliaus nuostoliai įspūdingi. Atsirado drąsių ūkininkų, kurie matydami žieminių rapsų nuostolius, nepurškė su Aventrol vasarinių. Dabar belieka stebėti, kai keičiantis orų sąlygoms, byra sėklos ant žemės dar iki derliaus nuėmimo. Sutinkame ūkininkų, kurie sako, kad ūkininkai Šveicarijoje ar Vokietijoje taip pat nenaudoja Aventrol. Taip, Šveicarijos ūkininkai dirba mažuose plotuose, kaip sodininkai. Jie gauna subsidijas, todėl naudoja aukštos kokybės sėklas, trąšas, būtiniausius mikroelementus, pilnai apsirūpinę technika, todėl gali optimaliu laiku nuimti derlių. Tačiau vis dažniau susirūpina nuostoliais. Nežiūrint idealios technologijos, nuėmus derlių sudygsta daug rapsų. Kiekvienas pagalvoja, kad tos sėklos galėjo dar labiau pagerinti gerbūvį. Todėl vis daugiau ūkininkų pradeda naudoti natūralias klijuojančias medžiagas. Visiems gerai žinomas ūkininkas Michael Horsch savo ūkyje gauna vidutinį 7,0 t/ha rapsų derlingumą, todėl sako, kad negalvojo apie derliaus nuostolius. Kai užsibrėžė gauti 9,0 t/ha, ūkininkas sako reikės gerai pagalvoti ir apie šią priemonę, nes kokia bebūtų tobula technologija, ankštaros vis vien atsidaro savaime ir išbyra sėklos.

Malonu, kad ūkininkai, matydami, kad daugelis problemų susijusios su dirvožemiu, jau klausinėja, kaip pagerinti dirvožemio būklę. Dirvožemis gyvas, todėl tinkamai juo nepasirūpinus jis gali mirti. Negyvame dirvožemyje ir augalai nebus gyvybingi. Vis daugiau besidominčių inovatyviais naujos kartos produktais, gerinančiais dirvožemio biologinį aktyvumą. Daugelį sudomino naujas Lietuvoje preparatas Amalgerol. Išbandę sako, kad efektas matosi jau po savaitės, šiaudai pakeičia spalvą ir lengvai trupa, lyginant su nepurkštais. Tačiau tikrojo poveikio reikės palaukti ilgiau, nes dirvožemis taip greitai neatsigauna. Panaudojus Amalgerol, pagerėja dirvožemio savybės, augalai lengviau įsavina mitybos elementus, tai reiškia, kad padidės trąšų efektyvumas. Jei dirvožemis mažai biologiškai aktyvus, dalis maisto medžiagų išsiplauna į gruntinius vandenis ir užteršia aplinką. Naudojant biologinius preparatus pagerės ne tik dirvožemis, bet padidės augalų produktyvumas ir bus išsaugota aplinka.  

Daugelis pastebi, kad ražienose gausu piktžolių, o pažiūrėjus atidžiau pastebi, kad dirvožemio biologinis aktyvumas yra nepakankamas. Siūlome ražienas kartu su herbicidais apipurkšti preparatu Amalgerol:

Ariant dažnai atariami prieš tris, keturis metus užarti šiaudai. To nebūtų buvę jei tuo metu žemdirbiai būtų turėję Amalgerol:

Prancūzijos, Šveicarijos ūkininkai augindami rapsus taip pat patiria nuostlius dėl neapsižiūrėjimo, todėl vis daugiau ūkininkų pradeda naudoti auginimo technologijose preparatą Aventrol:

Lietuvoje rapsų derlingumas mažesnis, bet nuostoliai nepateisinamai dideli: