Dirvožemio rūgštėjimas.

Komentarai  (0)
Rašyti komentarą
2012.01.12
 
UAB "Kustodija" regioninis konsultantas 
Leonas Anskaitis
 
Bendraujant su ūkininkais matau kaip ūkininkai prižiūri turimą techniką ir pastatus. Tačiau pastebiu, kad kol kas dar neinvestuoja į dirbamą žemę. To priežastis yra tai, kad kol kas nemaža dalis dirbamų plotų yra nuomojama ir neaiškios nuosavybės galimybės.
                       Šiame straipsnyje apžvelgsiu dirvų rūgštėjimo tendencijas Vakarų Lietuvos regione (žemaitijoje). Būtent šiame regione  su dirvų rūgštėjimu yra siejamos didžiausios problemos.
                       Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro filialo Agrocheminių tyrimo laboratorijos duomenimis, Vakarų Lietuvos rajonuose, palyginus duomenis darytus prieš dešimtmetį, matyti, kad sąlyginai rūgščių dirvų (kurių pH 5,5 ir mažiau )  padidėjo : Plungės rajone -29,9% ;Šilalės rajone -  16,4% ;Skuodo rajone -  12,2%; Kretingos rajone- 12,3% ;Tauragės rajone - 10,6% ;Šilutės rajone - 10,4%.
Taigi, buvusios pakalkintos dirvos po dešimtmečio vėl pradėjo dideliais tempais rūgštėti.
                       Dėl šios priežasties jau artimiausias metais padaugės plotų, kuriuose prastai augs arba neaugs miežiai, kviečiai, rapsai, ankštiniai augalai ir daugelis daržovių.
                       Pagrindinė rūgštėjimo priežastis – lietaus išplaunamas iš dirvožemio kalcis ir magnis. LAMMC mokslinio bendradarbio Stepo.Čiuberkio duomenimis, per paskutinius dešimt metų Vėžaičių filiale kritulių kiekio vidurkis padidėjo 57 ml,  o Dotnuvoje sumažėjo 45ml. Vadinasi, dirvų rūgštėjimo procesas ateityje tik spartės.
     Ūkininkas turėtų žinoti, kad yra skirstoma:
-          aktualusis rūgštingumas (nustatinėjamas vandens pH pvz.šiltnamiuose laistymo sistemose);
-          kietosios dirvožemio fazės rūgštingumas,kuris savo ruožtu skirstomas į
a)     mainų rūgštingumą
b)    hidrolitinį rūgštingumą
   Kritine riba laikoma, kai hidrolitinis rūgštingumas pasiekia pH 5,5. Tada stipriai sumažėja galimybė augalams įsisavinti azotą, fosfarą, kalį, sierą, kalcį, magnį, Pasiekus pH 5,0 ribą sumažėja boro, vario, mangano, cinko įsisavinimas. Dėl to ryškiai krenta derlingumas, nors tyrimai gali rodyti pakankamą šių elementų kiekį dirvožemyje. O molibdeno įsisavinimas ryškiai krenta jau prie pH 6,0.
                       Rūgštūs dirvožemiai yra klampūs, nelaidūs vandeniui. Šiuose dirvožemiuose išaugintos bulvės turi mažiau krakmolo, grūdai -  mažai baltymų. Dirvožemių rūgštingumas turi didelę įtaką ir mikroorganizmų gausumui. Dirvožemiuose kurių pH mažesnis nei 5,0 , atmosferos azotą įjungiančių bakterijų beveik nėra (išskyrus lubino gumbelines bakterijas). Šiuose dirvožemiuose mažiau ir kitų bakterijų, lėčiau skaidomos augalų liekanos. Štai kodėl ūkininkai skundžiasi kodėl neauga žirniai ir nekyla dirvų derlingumas nors ir stengiasi atgaivinti dirvožemį įterpdami bakterijas ir įjungdami į sėjomainą žalias trąšas aparimui.
                      Rūgščiame dirvožemyje pradeda mažėti sliekų, sutrinka augalų fotosintezės procesas ir transpiracija. Išsiplovus kalciui ir magniui kaupiasi aliuminis ir sunkieji metalai, kurie nuodija augalus. Laukus, kurių pH 5,0 arba mažiau, jau reikėtų tirti  mainų Al (aliuminį), mainų rūgštumą bei mainų katijonus (Ca,Mg,K,Na) ir apskaičiuoti pasotinimą bazėmis, nes vien pH neparodys tikros dirvožemio būklės.
                      Ūkininkai turi prisiminti, kad taikant seklų neariminį žemės dirbimą dirvos rūgštėjimo procesas vyksta greičiau. Kartu jeigu jūs dirbat intensyviai ir naudojat didesnes trąšų normas, fosforo ir kalio išsiplovimas didėja. Taigi jūs vis didinat trąšų normas,-  jūsų derlingumas mažėja, o dirvožemio rūgštingumas didėja.
                     Be kalkinimo nepavyks išspręsti šios problemos. Kadangi tai gana brangi investicija, agrocheminių tyrimo centras siūlo šiuo laikotarpiu vykdyti nors palaikomajį kalkinimą. Siūloma išberti nors 0,5 –0,25 normos reikalingo kalkinės medžiagos kiekio. Tačiau tai galima atlikti tik ištyrus dirvožemį ir turint kalkinimo projektą.
                      Rūgščiuose plotuose jau pirmais metais po kalkinimo žemės ūkio augalų derlius padidėja 15-35%.
 
   

Norėdami užsiprenumeruoti informaciją, spauskite čia
Informacija Jums bus siunčiama periodiškai.

Visa informacija iš laukų