Intensyvių technologijų biologizavimas.

Komentarai  (0)
Rašyti komentarą
2012.02.18
UAB „Kustodija“ direktorius dr. Vytautas Rauckis
 
Dažnai kalbama apie įvairius iššūkius Europos politikai, ne vien tik apie finasninius. Pastaruoju metu vis dažniau pabrėžiamos dirvožemio išteklių optimizavimo galimybės, didinant jo naudojimo efektyvumą ir mažinant degradacijos procesus. Pripažindama galimus pavojus ir neigiamus aplinkos pokyčius, atsirandančius dėl dirvožemio išteklių degradacijos, Europos Komisija dar 2006 m. pasiūlė Dirvožemio apsaugos teminę strategiją. Kiekviena šalis privalo stebėti ir analizuoti dirvožemių būklę ir siekti, kad jie būtų naudojami teisingai. Dažnai pastebime netinkamą dirvožemių naudojimą, tačiau savo ruožtu galima suprasti žemdirbius, nes dirvožemis kasdieniniams poreikiams nenaudojamas. Dėl to nelengva nustatyti kokybės rodiklių blogėjimą. Su dirvožemio savybių blogėjimu žemdirbiai susiduria jau seniai ir problema nebuvo sprendžiama, o tik atidėliojama. Kai kurie žemdirbiai pasielgė labai išmintingai pradėdami auginti dobilus arba žirnius. Žemdirbiai dažnai kalba, kad turidirvožemio tyrimus pagal judrųjį fosforą ir kalį, matydami kad jo yra pakankmai nemato problemos.
Šiuolaikinio mokslo šviesoje galima paaiškinti, kad atliekant agrocheminius tyrimus nustatomas dirvožemio derlingumas įvertinant NPK, humuso kiekį, pH. Tačiau tai galima pavadinti gamybiniu dirvožemio potencialu ir analizuojant duomenis negalima susidaryti vaizdo apie dirvos derlumą. Dabartinis dirvos derlumo supratimas kitoks. Jis siejamas su mitybos elementų apykaitos ratu dirvoje, simbiotiniu augalų ir dirvos mikroorganizmų tarpusavio ryšiu ir santykiu tarp jų. Šiandien mums svarbu įtraukti į mitybos grandinę elementus iš netirpių mineralinių dirvos komponentų – smėlio, molio dalelėse esantį fosforą, kalį ir kitus elementus, reikalingus augalų mitybai. Sprendžiant gamybines problemas, reikia suprasti, kad dirvos derlumas formuojasi vykstant biofilinių elementų apykaitai gamtoje. Tai supratus, bus daug lengviau spręsti daugelį problemų. Kuo greičiau vyksta elementų apykaita dirva – augalas, tuo lengviau suformuoti maksimalų augalų produktyvumą. Reikia atsikratyti pasenusio požiūrio (gamybinio) į dirvos derlumą. Mitybos elementų apykaita dirvoje vyksta dėka aktyvaus humuso, o pasyvus humusas neturi įtakos dirvoje vykstantiems procesams. Aktyvusis humusas, ­- tai gyva dirvos biomasė: mikroorganizmai, vabalai, sliekai ir t.t., ir tai kuo jie minta – augalinės ir gyvūnų liekanos. Anksčiau primestas supratimas apie dirvos derlumą skatino technologijas, skatinančias dirvos organinės dalies mineralizaciją, o aktyvųjį humusą vertino kaip mineralinių elementų šaltinį. Tai reiškė, kad jį reikia išskaidyti, mineralizuoti, kad panaudoti ten esančias mineralines medžiagas. Mokslininkai sako, kad aktyviojo humuso mineralizacijos pasekmė – gyvoji dirvos biomasė sumažėjo vidutiniškai nuo 30 t/ha iki 2 – 4 tonų. Tai reiškia, kad sumažėjo ir mineralinių trąšų įsavinimo koeficientas. Rusijos mokslininkai pastebėjo, kad pradėjus diegti kai kurias labai populiarias agrochemijos teorijas, kilogramas NPK trąšų davė 28 kilogramus grūdų derliaus priedą, dabartiniu metu – 4 – 5 kilogramus. Dėl to ne vienas žemdirbys, įvertinęs šiandienos trąšų kainas, vedinas taupymo motyvų, nusprendžia jų nenaudoti arba naudoja nesubalansuotus jų derinius,. Mikrobiologai sako, kad praradus aktyvųjį humusą, net pilnai tręšiant augalus mineralinėmis trąšomis negalima pasiekti maksimalaus vietos sąlygomis derlingumo. Pabrėžiame, kad šiandien į dirvožemio degradaciją reikia žiūrėti ne kaip į neigiamų veiksnių poveikio sumą, mažinančių humuso kiekį ir bloginančių dirvožemio fizikines – chemines savybes. Dėl to sutrinka harmoningas augalų vystymasis. Tai suprantama, nes prie augalų šaknų susidaro savotiškas mikroorganizmų apvalkalas – rizosfera. Dirvos mikroorganizmai tarsi tarpininkai tarp dirvos ir augalų šaknų. Būtent mikroorganizmai padeda įsavinti sunkiai prieinamus mitybos elementus, padidindami jų mobilumą. Mikrobiologas N.A.Krasilnikov teigia, kad mikroorganizmai, esantys augalų šaknų rizosferoje, primena gyvūnų virškinamąjį traktą.
Gaila, kad dar kol kas ne visi ūkininkai supranta, kad dabartinės žemdirbystės sąlygomis biologinės dirvožemio savybės užima labai svarbią vietą. Kai kuriuose ūkiuose dar gaji mineralinės augalų mitybos teorija. Manome, kad laikas parodys, kurie sprendimai teisingiausi. 
 
Pamatę tokį vaizdą laukuose, ūkininkai pradeda rūpintis dirvos gerinimo technologijomis, bet sprendimus buvo galima priimti anksčiau ir tokių problemų nebūtų buvę:
 
 
 
 
 




Norėdami užsiprenumeruoti informaciją, spauskite čia
Informacija Jums bus siunčiama periodiškai.

Visa informacija iš laukų