UAB „Kustodija“ direktorius Vytautas Rauckis

Pradėjusią įsibėgėti javapjūtę prsitabdė permainingi orai. Gamta dar kartą parodė, kad paskutinius taškus sudeda būtent ji. Kiek anksčiau nei įprasta subrendę javai teikė optimizmo, kad po jų bus galima laiku pasėti žieminius rapsus. Deja, vėl reikės skubėti, kad žieminius rapsus pasėti optimaliais terminais. Skubėjimas dar ne pati didžiausia blogybė, dėl paskubomis atliktų darbų labai dažnai nukenčia pasėlių būklė.

Šiuo metu daugiausiai dėmesio bus skiriama žieminių rapsų sėjai. Ūkininkų patirtis rodo, kad žieminiams rapsams labiausiai tinka nesuslėgti dirvožemiai, kuriuose pakanka organinių junginių. Praėjusi žiema parodė, kad rapsai nepakenčia drėgmės pertekliaus, nes augalams intensyviai augant reikia daug deguonies. Ūkininkai pastebėjo, kad žieminiai rapsai ne tiek nušalo, kiek žuvo nuo vandens pertekliaus. Pavasarį užmirkusiuose plotuose dėl deguonies stygiaus augalai tiesiog užduso. Kai kuriuos pasėlius pavyko išgelbėti panaudojus preparatą Terra Sorb Foliar, bet reikėjo naudoti 2,0 l/ha normą, rizikuoti ūkininkams buvo dar baisu, nes nebuvo patyrę šio preparato galių. Dabar jau būtų kitaip, – sako ne vienas, pabandęs apipurkšti dūstančius rapsus. Blogiau, kai žiemą šlapiose vietose susiformuoja ledo pluta, šiuo atveju tikrai sunku kuo padėti augalams, reikia stengtis žemės dirbimu didinti dirvos kapiliariškumą. Tai reiškia, kad šiais metais ypač didelis dėmesys turi būti skiriamas žemės dirbimui.

Nuo pat praėjusio rudens iškrenta daugiau kritulių nei daugiamečiai vidurkiai, todėl dirvožemis labai suslėgtas (apie dirvos suslėgimą rašėme anksčiau), o rapsai nemėgsta suslėgto dirvožemio. Ne tik rapsai, žieminiai kviečiai taip pat sunkiai auga tokiuose dirvožemiuose. Gal būt dirvos suslėgimas buvo vienas iš faktorių, turėjusių įtakos smulkių grūdų formavimuisi?

Žemės dirbimo darbams ir sėjos darbams trukdys ir šiaudai, nežiūrint, kad jie ir gerai susmulkinti, nes jei dirva prarado biologinį aktyvumą, tai šiaudų mineralizacija vyks lėtai. Kai kas galvoja, kad organinių liekanų mineralizaciją paspartins trąšomis, tas tiesa, bet tik biologiškai aktyviuose dirvožemiuose, o jei dirvožemis skurdus, trąšos gali netgi pakenkti mineralizacijai bei dėl gausių kritulių išsiplauti iš dirvožemio. Naudojant trąšas, pirmiausiai reikia įsigilinti į procesus, vykstančius dirvoje ir pagalvoti ar nenukentės dirvos derlumas. Suprantama, trąšos atsiperka greitai, tačiau ar kurdami derlių nesiskolinam iš ateities? Antra, trąšos pakankamai brangios, reikia kažką daryti, kad palaipsniui augalams taptų prieinamos maisto medžiagos, esančios šiauduose. Vienoje tonoje šiaudų vidutiniškai yra apie 2,5 kg fosforo, 10 kg kalio, 1,8 kg magnio, 1,4 kg sieros. Nemažai su šiaudais lieka ir mikroelementų. Pradedant galvoti kuo tręšti, pirmiausiai reikia žinoti iš ko dirva sudaryta ir kodėl ji būna derlinga ar nederlinga. Pirmiausia, organinės liekanos, pakliuvusios ant dirvos paviršiaus, mineralizuojasi ir jomis minta sliekai. Tyrimais nustatyta, kad sliekus galima suskirstyti į tris grupes: gyvenančius paviršiuje – iki 40 cm, gyvenančius iki 1,0 m. gylio ir giluminius – gyvenančius 1,5 – 2,0 metrų gylyje. Visi jie perdirba organines liekanas ir formuoja dirvos struktūrą ir teigiamai veikia augalų augimą, praturtindami dirvą mikroflora. Sliekai dirvos savybes pagerina ją aeruodami palikdami mineralizuotų organinių medžiagų. Mikroflora toliau skaido organines liekanas į prieinamus augalams pavidalus ir palengvina jų judėjimą šaknų link. Toliau ciklas lyg ir baigiasi, augalai vėl atiduoda dirvai organines medžiagas. Mes, įvertinę dirvožemio būklę, jau kelinti metai kalbame apie biologinių preparatų naudojimą. Rinkoje labai daug prekės ženklų, bet reikia atkreipti dėmesį, kaip produktas sukurtas. Vertinant siūlomą biologinį produktą reikia naudotis paprasta taisykle, sužinoti kaip sukurtas produktas, gamtos ar žmogaus. Gamta per milijonus metų tobulino dirvos gerinimo mechanizmus, o žmogus juos tik tiria. Todėl preparatai sukurti dirbtinai bus mažiau efektyvūs už padiktuotus gamtos.

UAB „Kustodija“ rekomenduoja naudoti šiaudų apipurškimui ir biologinių procesų dirvoje aktyvavimui natūralų preparatą pagamintą daugiau kaip iš 40 žolių ir jūros dumblių rūšių ištraukų - Amalgerol. Šis preparatas Lietuvoje dar mažai žinomas, tai šių metų naujiena, tačiau kitose šalyse (Čekija, Bulgarija, Vengrija, Austrija, Šveicarija ir t.t.) plačiai žinomas. Ypač apie Amalgerol geri atsiliepimai pasiekia iš Čekijos bei Bulgarijos. Būtent ten dėl klimato bei augalų kaitos ypatumų kai kuriuose regionuose mažas biologinis dirvos aktyvumas, panaudojus Amalgerol dirvožemis per tris metus atsistatė, augalai vėl tapo produktyviais. Tinkamai suderinus biologinius dirvos aktyvatorius su mineralinėmis trąšomis, galima pasiekti puikių ekonominių rodiklių. Naudojančių Amalgerol žemdirbių patirtis rodo, kad apipurškus mažai biologiškai aktyvias dirvas staigaus efekto nebūna, dirvožemis atsistato palaipsniui. Sekančiais naudojimo metais efektas būna pastebimas aiškiai. Jei nuėmus derlių iš lauko išvežami tik grūdai, naudojant Amalgerol, derlingumą galima padvigubinti arba net patrigubinti, tokios nuomonės Austrijos žemdirbiai.

Susmulkinti šiaudai - maisto medžiagų šaltinis augalams, tačiau jei jie tinkamai apdoroti:

 Nuėmus rapsų derlių, ražienos pirmiausiai apipurškiamos "maistu" mikroorganizmams, o paskui dirva dirbama pagal numatytą technologiją:

Mažas biologinis dirvos aktyvumas veda prie to, kad neefektyviai naudojamos trąšos, nesukuriamas reikiamas augalų produktyvumas, kasmet blogėja dirvožemio savybės:

Tris metus panaudojus Amalgerol suaktyvėja dirvožemio mikroflora, padidėja sliekų populiacija. Dirvožemis pasidaro puresnis atsistato drėgmės režimas. Galiausiai padidėja augalų produktyvumas, nes efektyviau panaudojami augalų mitybos elementai: