UAB „Kustodija“ konsultantas Raimondas Kosteckas

Šiais metais ūkininkams reikia stiprių nervų ir gerų organizacinių sugebėjimų. Šiaulių rajono ūkininkai dar gyvena derliaus nuėmimo nuotaikomis. Nuotaikos, suprantama, ne kokios: vasarojaus derlingumas pastebimai mažėja ir derliaus kokybė blogėja kasdien. Ūkininkai sako, kad kai būna geras derlius, tai kainos netenkina, o kai kainos geros – derlingumas mažas. Šiuos du reiškinius sieja tiesioginis ryšys. Yra ūkininkų, besidžiaugiančių, kad paklausė konsultantų ir vasarinius rapsus nupurškė su Aventrol, tai šiandien jie kulia ir mato, kad derliaus nuostoliai nežymūs. Suskaičiavus paaiškėjo, kad ant žemės lieka maždaug apie 125 kg/ha sėklų. Pasiteisino teiginys, kad Aventrol efektyvumas didėja vėlinant derliaus nuėmimą. Būtų pasiteisinęs ir vėlyvesnis apipurškimas, praėjus 24 dienoms prasidėjo preparato depoliarizacija ir kai kurios ankštaros atsidaro. Pastebėta, kad daugiausiai sėklų išbyrėjo iš kombaino. Tai reiškia, kad smulkios sėklos išbyrėjo kartu su šiukšlėmis.

Tačiau dabar nėra kada dairytis atgal, reikia žiūrėti į ateinančius metus. Mūsų taikomų technologijų uždavinys – lauko augalų produktyvumo didinimas. Kadangi šiuo metu žieminiai rapsai jau sudygę, tai jiems skiriama daugiausiai dėmesio, tuo labiau, kad tai jautrūs aplinkos sąlygoms augalai. Didžiausią įtaką žieminių rapsų produktyvumui turi racionali augalų mityba ir apsauga per visą vegetacijos periodą. Rapsai labai jautrūs ligoms ir didėjant rapsų pasėlių plotams, ligų plitimo tikimybė taip pat didėja. Išplitus ligoms derliaus nuostoliai gali siekti 30 – 40 proc. Galima išskirti keletą faktorių, labiausiai įtakojančių rapsų ligų plitimą:

-          drėgmės perteklius;

-          palanki ligų plitimui temperatūra (16-27°C);

-          netinkama augalų rotacija;

-          nusilpę dėl stresų augalai;

-          patogenai dirvoje;

-          neatsparios ligoms veislės;

-          kenkėjų pažeisti augalai;

-          nesubalansuotas tręšimas, ypač padidintos azoto trąšų normos.

Konsultantai, įvertinę šių metų meteorologines sąlygas, prognozuoja fomozės (Phoma lingam) išplitimą. Liga plinta per visą augalų vegetaciją. Ypač palankios sąlygos, kai vyrauja lietingi orai, o temperatūra svyruoja tarp 16 – 20°C.  Jei liga išplinta ankstyvuose augimo tarpsniuose, gali padaryti labai daug žalos. Pažeistuose augaluose sutrinka maisto medžiagų apykaita ir augaluose formuojasi nepilnavertės ankštaros. Patirtis rodo, kad rudenį, rapsams turint 4 – 5 lapus, išpurškus maksimalią fungicido ORIUS normą, ligos paplitimas lokalizuojamas. Purkšti vieną fungicidą neracionalu, nors ekonomiškai ir efektyvu, tačiau didesnis efektas gaunamas derinyje su laisvųjų amino rūgščių preparatu Terra Sorb Foliar ir boro trąša BORTIT PLIUS. Vis dažniau tenka rudenį pastebėti mangano trūkumą, todėl gerai išsivysčiusių rapsų pasėliuose rekomenduojama į minėtą derinį dar pridėti mangano. Mes rekomenduojame Mn CHELAT. Sustiprinti augalai visada būna atsparesni nepalankioms augimo sąlygoms, geriau pasiruošia žiemai ir žiemoja. Ūkininkai klausia, ką daryti vėlai sėtuose rapsuose? Dažnas nenori išlaidauti silpnesnių augalų pasėliuose, bet nori užtikrinti jų žiemojimą. Mes jau turime sprendimą. Didele dalimi augalų žiemojimą lemia amino rūgštis prolinas. Todėl siūlome labai pigų (tik 10 Lt/ha !!!) preparatą Prolis – 2,0 g/ha. Silpnesnių augalų augimą gal ir nereikės stabdyti, tačiau apsaugoti nuo ligų reikia, todėl preparatą Prolis galima maišyti su fungicidu ORIUS.

Kitas klausimas – visi kalba apie patogenus dirvoje, ką daryti su jais? Savaime suprantama, kad efektyviausios cheminės priemonės, tačiau gal jau užtenka chemijos? Nuo chemijos dirvožemis jau darosi mažai biologiškai aktyvus. Reikia tausoti aplinką ir padėti dirvožemiui atsigauti naudojant biologinius preparatus. Šiais metais pavasarį pradėtas naudoti naujas biologinis preparatas Amalgerol, skatinantis gerųjų dirvos mikroorganizmų dauginimąsi. Pabandę juo pavasarį apipurkšti žieminius kviečius ūkininkai pastebėjo, kad 14 proc. padidėjo derlingumas ir 1,3 proc. grūdų baltymingumas, pagerėjo ir kiti kokybiniai rodikliai. Suaktyvėjus dirvoje geriesiems mikroorganizmams nelieka vietos patogenams, atkuriamos dirvožemio savybės.

Tačiau kaip ir kiekviena naujovė, Amalgerol dar tik skinasi kelią augalininkystės technologijose, o žieminius kviečius jau reikia apsaugoti. Mes šiais metais rekomenduojame daugiau dėmesio skirti sėklų beicavimui. Esant dideliai ligų plitimo rizikai, rekomenduojame naudoti beicų MAXIM ir CHAMBEL derinį. Kadangi dalis beicų priklauso triazolų klasei ir gali veikti kaip augimo reguliatoriai, o šiais metais mažiausiai to reikia, rekomenduojame į beicus pridėti mikroelementų kompleksą Primseed. Latvijos specialistai praktikuoja beicuojant sėklas pridėti laisvųjų amino rūgščių preparato Terra Sorb Foliar. Apdorojus sėklas, augalai pradiniame etape apsaugojami nuo stresų.

Ekologinių ūkių savininkai sako, kad šiais metais labai smulkios kviečių sėklos, o kaip žinia, smulkių sėklų būna labai mažas lauko daigumas. Siekiantiems derlingumo, mes rekomenduojame sėklas apdoroti su ekologiniuose ūkiuose registruotu preparatu PENERGETIC šaknims. Terra Sorb Foliar taip pat registruotas ekologiniuose ūkiuose, todėl tikrai verta pagalvoti apie augalų produktyvumo didinimo galimybes ekologiniuose ūkiuose priemonėmis, patikrintomis intensyviuose ūkiuose.       

Cukriniai runkeliai daugeliu atvejų "prašosi" apipurškimo su Fostar ir BORTIT PLIUS:

Dirvoje labai gerai matosi kiekvienas pravažiavimas, tai reiškia, kad dirva negailestingai slegiama. Kiekvienas važiavimas turi būti gerai apgalvotas:

Žieminių rapsų pasėliuose nemažai sudygusių pabirų ir jos sudygusios netolygiai. Reikia įvertinti pasėlius ir kuo greičiau panaudoti herbicidus. Dirva suslėgta lietaus, todėl su fungicidu ir BORTIT PLIUS rekomenduojama naudoti Terra Sorb Foliar: