Svarbiausia - dirvos mikroorganizmai.

Komentarai  (0)
Rašyti komentarą
2012.02.20
 
UAB „Kustodija“ pardavimų vadovo pavaduotojas
Raimondas Kosteckas
 
Šiaulių r. ūkininkai dažnai užduoda klausimą, kodėl nepasiekiame tokių derlingumo rezultatų kaip Šakių, Vilkaviškio ar Marijampolės r. ūkininkai. Literatūros šaltiniuose teigiama, kad geochemiškai Šiaulių apskrities dirvožemiai prilygsta "turtingesniems" mikroelementais dirvožemiams. Tik Marijampolės ir Kauno apskričių dirvožemių foniniai geocheminiai rodikliai yra aukštesni.
Priemolio natūraliuose dirvožemiuose gausiau Li, B, Ga, V, Cr, Co, Ni, Cu, Zn, Y, La, Yb, Sc, Ba, As, Rb, Sr, priesmėlio - P, Mn, Pb, Mo, Sn, Zr, Nb. Smėlio dirvožemiuose foniniai elementų kiekiai mažesni, o mažiausi mikroelementų foniniai kiekiai nustatyti durpinguose dirvožemiuose, kur organinės medžiagos kiekis ~70%. Puveningos velėnos dirvožemiai, kur organinės medžiagos yra ~25%, Šiaulių regione praturtinti P, Pb, Ag, nežymiai Mo.
Aplinkos taršos specialistai pastebi, kad specifinė cheminė tarša būdinga įvairaus profilio fermoms. Tai įžanga pamąstymams. Dirvos turtingos daugeliu elementų, tik reikia tinkamai pasirinkti priemones, kad juos reikiamu metu augalai panaudotų produktyvumo formavimui. Netinkamai pasirinkus priemones dirvoje gali susidaryti junginiai, apsunkinantys augalų augimą. Dėl to UAB „Kustodija“ daug dėmesio skiria augalų mitybos gerinimo galimybių studijoms. Daroma viskas, kad ūkininkas galėtų išnaudoti gamtinius resursus ir su mažiausiomis išlaidomis gautų maksimalų rezultatą.
Kalbant apie augalų produktyvumo formavimą, mes sakome, kad šiandien žemdirbiams siūlome tai, kas naujausia Europoje ir Pasaulyje. Galime žemdirbiams pasakyti, kad ieškokite ir rinkitės tai, kas geriausia šiuolaikinėje augalininkystėje. Prieš kelis metus ūkiuose, su kuriais mes dirbame, buvo propaguojamos technologijos, kurias šiandien dar taiko daugelis ūkių. Tai – intensyvus dirvos dirbimas, didelės azoto trąšų normos, maksimalios pesticidų normos. Įvertinus, kad dirvoje pakanka reikalingų ir netgi kenksmingų elementų, ir pastarieji turi tendenciją kauptis, reikia priimti racionalius sprendimus, kad nepabloginti situacijos. Neužtikrinus ryšio augalas – dirva, susiduriama su dirvų derlumo stabilumo problema. Ne vienas pastebėjo, kad dirvos praktiškai kasmet neišvengiamai blogėja. Ūkininkai, dirbantys su mumis, pakeitė požiūrį į daugelį reiškinių. Pradėtos taikyti lanksčios, su meteorologinėmis sąlygomis ir rinkos dėsniais susietos sėjomainos. Pirmiausiai siekiama neauginti kviečių po kviečių. Kiekvienas pagalvoja, ar tai įmanoma šiuolaikinėmis sąlygomis? Kai kurie tame tarpe augina žirnius, kai kas vienmečius dobilus ar panašiai. Neturintiems galimybės laikytis sėjomainos, rekomenduojame biologinius preparatus, esminiai pagerinančius dirvožemio savybes. Išpurkštos nesimbiotinės azotobakterės ar fosforo įsavinimą gerinančios bakterijos esminiai pagerina augalų augimo sąlygas ir turi išliekamąjį poveikį dirvožemiui.
Kuršėnų žemės ūkio bendrovės (Šiaulių r.) specialistai įsitikinę, kad 80 proc. visko, ko reikia augalams, atsiranda ore. Lapas – augalo „antrasis skrandis“. Ūkyje stengiamasi kiek galima padėti gamtai. Ūkio specialistams svarbiausia dirvos mikroorganizmai, o augalai po to. Supratus, kad tik gyvybinga dirva gali optimaliai pamaitinti augalus, pradedi kitaip žiūrėti į trąšų naudojimą, ­ – sako agronomai. Tręšiant azoto trąšomis, išberiamos mažesnės normos, nes išnaudojami dirvoje esantys humatai, cukrūs, organinės liekanos, svarbiausia, kad taip galima gerokai sumažinti azoto nuostolius. Stengiamasi išvengti žiemkenčių tręšimo fosforu pavasarį, nebent po jų bus auginami reiklūs fosforui augalai. Daugelio specialistų įrodyta, kad iš trąšų šio elemento augalai įsavina labai mažai, nes ištirpę fosfatai greitai fiksuojami dirvoje ir be specifinių mikroorganizmų pagalbos nebus prieinami augalams. Antra, galima pažeisti simbiozę tarp augalo ir natūralių fosforo fiksuotojų dirvoje. Tokiu atveju, jei galvojama, kad nepakankamai patręšta fosforu, geriau vietoje trąšų pasirinkti preparatus, inicijuojančius mikroorganizmų aktyvumą, o jie pagreitins fosforo įsavinimą. Daugelis pastebi, kad pavasarį, kol neįšyla dirva, augalai rodo fosforo stygių. Tai puikus įrodymas, kad pagrindinį vaidmenį įsavinant fosforą vaidina mikroorganizmai.
 
 
 
 
 
 
 
 
 

Norėdami užsiprenumeruoti informaciją, spauskite čia
Informacija Jums bus siunčiama periodiškai.

Visa informacija iš laukų