UAB „Kustodija“ direktorius dr. Vytautas Rauckis

 

UAB „Kustodija“ konsultantų ūkininkai vis dažniau klausia, kodėl taip yra, kad trąšų kokybė, lyginant su ankstesniais metais, geresnė, naudojama daugiau mikroelementų, naudojama nemažai pesticidų, skiriama daugiau dėmesio dirvos dirbimui, o derlingumas kartais nepateisina lūkesčių (išskyrus, kada žalą padaro krušos, liūtys, sausros)? Priežasčių gali būti daug. Bene svarbiausias būdas gauti aukštą lauko augalų derlingumą – auginimas gerame dirvožemyje. Dirvožemis – purus darinys. Apie 2/5 daugelio dirvožemių sudaro tuštumos, užpildytos oru arba vandeniu. Dirvožemyje apstu mikro ir makro faunos, bakterijų, grybelių ir t.t. Derlingiausias dirvožemio sluoksnis dažniausiai būna apie 25 cm storio. Taip pat skirtinguose dirvožemiuose augalams prieinamo vandens ir mitybos elementų kiekis būna skirtingas. Vis dažniau kalbama ir rašoma apie dirvožemio eroziją, o tuo pačiu ir degradaciją. Tačiau nereikia painioti dirvos erozijos, atsirandančios dėl neūkiškumo, ir natūralios. Natūrali erozija vyksta lėtai ir procesas nenutrūkstantis. Vykstant natūraliai erozijai, formuojasi nauji dariniai ir dirvožemio savybės neblogėja. Mokslininkai nustatė, kad dėl natūralios erozijos 1 m³ dirvožemio išnyksta per 30 tūkst. metų. Neracionalus ūkininkavimas šį procesą gali taip pagreitinti, kad didžiuliai plotai per kelis dešimtmečius taps nenaudojami. Taip jau buvo Amerikoje, taip yra kai kuriose besivystančiose šalyse.

Šie metai priminė, kad dirvožemių derlumas turi ribas. Intensyvėjant žemės ūkio produktų gamybai, ūkininkai turi suprasti, kad reikia įsavinti agrotechnines priemones, leidžiančias išvengti blogiausių dirvos erozijos pasekmių. Daugiau dėmesio reikia skirti racionaliam trąšų, pesticidų naudojimui bei darbų organizavimui ūkiuose. Netinkamai elgiantis su dirvožemiu, jo erozijos tempai didėja. Erozijos intensyvumas priklauso nuo atmosferinių kritulių kiekio, augmenijos tankumo, dirvožemio granuliometrinės sudėties, fizinių – cheminių savybių, reljefo, vėjuotumo ir t.t. Visiems erozijos procesams įtakos turi tuo metu vyraujanti orų temperatūra, oro drėgnis, vėjo stiprumas ir trukmė. Dirvos paviršiaus erozija, kuomet ardomas humusas, pasireiškia lyjant lietui. Dirvos paviršiaus eroziją sukelia lietaus lašai, atsitrenkiantys į dirvos paviršių ir ištaškantys dirvožemio daleles. Atsiranda smulkūs išplovimai. Paskaičiuota, kad 0,2 – 7,7 mm skersmens lietaus lašų greitis apie 0,8 – 7,7 m/s, atsitrenkus lašui į dirvos paviršių, dalelės pakyla į viršų apie 25 – 30 cm. ir nuskrenda į šoną apie 1,5 – 2,0 metrus. Lietaus lašai ardo dirvos struktūrą, o vandens srovė sudaro papildomą srautą ir padidina nešamąją vandens galią. 2/3 lietaus lašų energijos tenka dirvos tankinimui, o mažesnė energijos dalis atplėšia dirvožemio daleles. Iškritus dideliam kritulių kiekiui, dirvožemis plaunasi į gilesnius sluoksnius. Kartu su vandeniu į gilesnius sluoksnius išsiplauna svarbiausi mitybos elementai. Ūkininkai pastebi, kad, naudojant ariminę technologiją, nusėdusios arimo gyliu smulkios dirvožemio dalelės sudaro vadinamą arimo padą. Lietaus sutankintame dirvožemyje sutrinka dujų apykaita, prasideda anaerobiniai procesai, augalinės liekanos pūna be deguonies, sutrinka augalų augimas. Ilgainiui tokių dirvožemių paruošimui reikia daugiau energijos, sutrinka augalų aprūpinimas vandeniu, reikia daugiau išlaidų pesticidams bei trąšoms, padidėja trąšų ir kitų cheminių elementų išplovimas į gruntinius vandenis, gaunamas nepakankamas augalų derlingumas, netenkina produkcijos kokybė. Praradus 100 kg/ha vidutinės vertės derliaus, netenkama 50-120 Lt/ha, o jei produkcijos vertė didelė, nuostoliai dar padidėja. Ar neverta pagalvoti?

Šiais metais Lietuvos ūkininkai turi galimybę naudoti Europoje gerai žinomą biologinį produktą AMALGEROL. Šį preparatą išpurškus ant ražienų pagreitėja jų skaidymas, todėl sumažėja ligų infekcijos pavojus. Vokietijos mokslininkų duomenimis, ypač ryškiai sumažėjo Fusarium grybų. Tai ypač svarbu atsėliuojant miglinius javus (kviečiai po kviečių, miežiai po kviečių ir t.t.). Panaudojus AMALGEROL, pagerėja vandens ir mitybos elementų absorbcija, tai reiškia, kad į gruntinius vandenis paklius mažiau cheminių elementų. AMALGEROL ne tik gerina dirvožemio savybes, bet taip pat tiesiogiai stimuliuoja augalų augimą, optimizuoja auginamos produkcijos kokybę bei ekonominį augalininkystės efektyvumą. Kaimyninių šalių patirtis naudojant AMALGEROL rodo, kad tai teisingas sprendimas greitinant organinių liekanų irimą ir gerinant dirvožemio struktūrą bei kokybę. Pasitarus su konsultantais, kai kuriuose lietaus užplaktuose rapsų pasėliuose, kartu su kitais preparatais galima išbandyti naują Lietuvoje, gerųjų dirvos bakterijų gyvybės eleksyrą AMALGEROL.

 

 

Lietaus lašai suslėgė dirvą ir pasėti žieminiai rapsai pradeda skursti. Šiais metais labai efektyvus gerinant augalų būklę ir paruošiant augalus žiemai bus Terra sorb foliar:

 

 

 

 Tokiomis sąlygomis rapsai labai greitai nukenčia nuo herbicidų. Pagalba - Terra sorb foliar:

 

 

Miglinių javų pabiros taip pat sudygsta labai greitai:

 

 

 Lietaus erozija ardo dirvos paviršiaus struktūrą ir netgi į žemesbes vietas suplauna piktžolių sėklas. Prieš dirbant dirvą, pirmiausiai reikia panaudoti biologinį preparatą AMALGEROL:

 

 

 

 

 Kai kas išbandė kartu su herbicidais išpurkšti ir AMALGEROL: