UAB „Kustodija“ direktorius

Vytautas Rauckis

 

 

Visuotinis klimato atšilimas yra dažna tema didžiųjų politikų ar valstybių politikos žaidimuose. Problema linksniuojama gana dažnai, siūlomi įvairūs sprendimai, informuojama apie galimas  tokio reiškinio liūdnas perspektyvas.

Didžiosios valstybės dažnai sutinka ir susitinka dėl globalinio atšilimo sukeliamų problemų sprendimo, ypač dėl anglies dvideginio (Co2) išmetimo į atmosferą, svarsto – kaip sumažinti  žmogaus veiklos neigiamus padarinius. Kiek kartų nusprendžia –žiūrėk kokia viena didelė valstybė ima ir paprasčiausi nesilaiko. Problema lieka neišspręsta...

 

Su didžiausiais nuogąstavimais rodomi reportažai apie tirpstančius ledynus ir žmonijai gręsiančius pavojus. Didžiuliai potvyniai, nusinešę gausybę gyvybių; sausros, pridarę daugybę žalos labai dažnai siejami su visuotiniu atšilimu.

 

Šių problemų kaltininku įvardinamas žmogus, dėl kurio veiklos į atmosferą patenka daugiau angies dvideginio, o tai ir sukelia visuotinį klimato atšilimą.

 

Sumažinti anglies dvideginio kiekį atmosferoje, ir sumažinti taip vadinamą ‚šiltnamio efektą‘ sukeliančių (CO₂) dujų, susijusių su visuotiniu atšilimu, pasirodo galima patręšus vandenynus cheminiu elementu – geležimi!

 

Pasak p. Kena Buesseler iš Woods Hole okeanografijos instituto JAV ir .p Philip Boyd iš Otago universiteto Naujojoje Zelandijoje pranešimų, vandenynų tręšimas geležimi , gali „užrakinti" anglies dvideginį vandenynuose ir taip sumažinti globalinio atšilimo problemą; tik reikia tai gerai ištirti. O gal tai galima paversti verslu?

 

Prieštaringa idėja įgijo pagreitį dar 1980 m., ne tik tarp klimato ir vandenynų tyrėjų, bet su vandenynais susijusių verslininkų ir įvairių finansinių institucijų, kurios čia pamatė verslo galimybes ir labai didelį potencialą.

 

Planktonas sugeria anglies dvideginį, o pastarasis yra maistas žuvims.

Planktono produktyvumą riboja mikroelemento geležies trūkumas vandenynuose.  Pietų vandenyne buvo pastebėtos taip vadinamos ‚žydinčio planktono‘ salos ir atkreipė tyrėjų dėmesį. Planktono ‚žydėjimą‘ reiškia ne ką kitą kaip labai intensyvų jo augimą. Buvo nustatyta, kad ‚žydinčios‘ planktono salos susidaro tik todėl, kad tose vietose vandenyje yra žymiai didesnė geležies koncentracija nei kitose vandenyno dalyse. Kodėl vandenynuose būtent tose vietose yra žymiai daugiau geležies; kokiu būdu vandenynas save taip patręšia, labai susidomėjo mokslininkai.

 

Jie nustatė, kad tose vietose planktonas dėl didesnės geležies koncentracijos vandenyje auga žymiai intensyviau, o planktono augimui reikia žymiai daugiau anglies dvideginio. Tyrimų metu buvo nustatyta, kad anglies dvideginio, paimamo iš oro, randama planktone, kuris yra net 100 metrų gylyje. Maža to, jie nustatė, kad anglies, paimtos iš anglies dvideginio, esančio virš vandenyno mirusio planktono nuosėdų pavidalu randama net 3000 metrų gylyje.

 

2004 – 2005 metais buvo ištyrinėtos natūralios plantonų ‚žydėjimo‘ salos pietų vandenyne. Kai kurios tokio‘ žydinčio‘ plantono salos sudarė po 120 000 m², savo teritorija prilygstančia Airijai, bet tai buvo tik mažos salos; buvo rasta ir daugiau didesnių ir  ilgesnį laikotarpį tokių ‚žydinčio‘ planktono salų.

 

Nustatyta, kad geležies pagausėja vandenyje dėl vertikalių vandens srovių susidarymo iš vandenyno gelmių kuri kaip tik ir pakelia geležį į paviršių.

 

Panaudojus žymėtųjų atomų metodą ir dirbtinį tręšimą geležimi nustatė, kad tokiu būdu anglies iš anglies dvideginio randamos 3000 m gylyje randama keliskart daugiau negu natūralios. Patręšus vandenynų plotus, kur labai stokojama geležies, rezultatas būna dar efektyvesnis.

 

Ar tikrai vandenynų tręšimas geležimi tikrai būtų veiksmingas? Bandymų duomenys įvairiose vandenynų vietose parodė, kad iš tiesų, patręšus geležimi žymiai padaugėja planktono, o dėl to sumažėja anglies dvideginio koncentracija, vandenyje žymiai padidėja netirpios anglies koncentracija. Tyrėjus nuvylė tai, kad pernelyg mažai anglies esančios anglies dvideginio pavidale su mirusiu planktonu pakliūna būtent į vandenyno dugną. Eksperimento tikslas anglį, esančią yra anglies dvideginyje užfiksuoti planktone ir nusodinti į vandenyno dugną ir tokiu būdų anglį ‚išimti iš apyvartos‘.

 

Anglies fiksacijai tyrimuose buvo panaudotas toks retas elementas kaip Toris.

 

Įvairūs tyrimai skirtingose vandenyno vietose parodė, kad anglies fiksavimas iš anglies dvideginio ir nusodinimas į vandenyno dugną priklauso nuo labai daugelio faktorių, tokių kaip planktonų rūšinė sudėtis, metų laikas. Tik nedidelė anglies dalis dėl tręšimo anglimi nusėda į vandenyno dugną.

 

Tyrėjų išvadose yra teigiama, kad labai gaila, kad bandymų metu nepavyko gauti patikimų rezultatų, kurių pakaktų , norint  imtis priemonių, kad tręšimas būtent geležimi sąlygotų tai, kad anglis iš anglies dvideginio būtų nusodinta į vandenyno dugną.

 

Investuotojai laukia rezultatų, nes jų ketinimai yra  dirbtiniu būdu patręšti vandenynus ir taip sumažinti anglies dvideginio koncentraciją ore. Verslininkų ketinimas yra tokias paslaugas parduoti toms šalims, kurios į atmosferą išmeta daug anglies dvideginio ir iš to uždirbti. Kiti investuotojai tikėjosi uždirbti pardavę žuvį iš gausiai geležimi patręštų vandenynų vietų, nes ten būtų buvę daugiau žuvies, kuri maitintųsi didesniu planktono kiekiu.

 

Tyrėjai mano, kad kol kas nėra ekonominės naudos tręšti vandenynus, nes geležimi reikėtų patręšti gana didelius plotus, o šiltnamio efektą mažinanti nauda būtų itin nedidelė.

 

Bandymai parodė, kad patręšus vandenyną geležimi, planktono labai padaugėja, anglis lieka planktone ir pasilieka ‚apyvartoje‘ viršutiniuose vandenyno sluoksniuose, ir ‚neišimama iš apyvartos‘, todėl tokias priemones taikyti ‚šiltnamio efektui‘ sumažinti yra kol kas netikslinga. Tai lygiai tas pats kaip kad nupjovus žolę vasarą, kuri per žiemą supūna ir pūdama anglies dvideginio pavidalu grąžina anglį į orą labai greitai. Žymiai geriau yra auginti medį, nes tokiu atveju medienoje esanti anglis ‚užrakinama‘ šimtmečiams.

 

Tyrėjai mano, kad šią problemą reikia spręsti didesniame suinteresuotų pusių rate, reikia toliau vykdyti tyrimus.