Ar išmokome auginti kukurūzus?

Komentarai  (0)
Rašyti komentarą
2012.01.13
 Aleksandro Stulginskio universitetas
Žemės ūkio mokslo ir technologijų parkas
Prof. Albinas Šiuliauskas
Doc. Vytautas Liakas
 
 
Lietuvoje kukurūzai gyvulių pašarui pradėti auginti tik prieš 55 metus. Ir iš visų šiandien Lietuvoje auginamų augalų tik rapsai į šalies ūkius atėjo vėliau. Nors 55 metai sudaro dvi žmonių kartas, tačiau kukurūzų auginimo patirtis pas mus vis dar nepakankama. Mokslininkai nustatė, kad Lietuvos klimato sąlygomis galima užauginti 75 - 80 t ha-1, o kartais ir daugiau natūrinio drėgnio (apie 65 %) biologinės kukurūzų masės arba iki 25 t ha-1 sausųjų medžiagų. Tuo tarpu gamybinėmis sąlygomis ūkininkai teišaugina 35 - 45 t ha-1 žalios masės arba 12,5 - 15,5 t ha-1 sausųjų medžiagų. Pagrindinės nepakankamo kukurūzų derlingumo priežastys yra šios:
-          klaidos parenkant dirvas;
-          patirties stoka parenkant veisles;
-          sėjos laiko, sėklų normų ir sėjos būdų klaidos;
-          nesugebėjimas laiku sunaikinti piktžoles;
-          nepakankamos tręšimo normos ir klaidos, parenkant trąšų formas.
Dirvožemių parinkimas. Dirvožemių parinkimo kukurūzams svarbą geriausiai paaiškina padidintas šių augalų šaknų kvėpavimui suvartojamo deguonies kiekis, lyginant su kitais migliniais augalais. Antai kukurūzų šaknys (skaičiuojant masės vienetui) suvartoja deguonies net 1,35 - 1,50 karto daugiau nei kviečių ar kvietrugių šaknys. Dėl to kukurūzams geriausiai tinka purūs, gerai aeruojami dirvožemiai. Kukurūzai mažai atsparūs dirvų sutankinimui (suslėgimui) bei drėgmės pertekliui dirvoje. Išskyrus šiuos du rodiklius, kukurūzai nekelia didesnių reikalavimų kitoms dirvožemių savybėms. Čekijos, Danijos ūkininkai neįsivaizduoja kukurūzų auginimo be biologinio preparato AMALGEROL. Jų ūkiuose kukurūzai toje pat vietoje auginami eilę metų ir dėl derliaus nuėmimo specifikos dirva suslegiama, dėl to pablogėja ne tik augimo sąlygos, bet ir labiau plinta ligos. Pradėjus naudoti AMALGEROL esminiai pagerėjo dirvos savybės ir sumažėjo ligų plitimas.
Veislių parinkimas. Iki šiol ūkininkai didžiausią dėmesį skiria tik veislių brandos (FAO) rodikliams. Mes siūlome atidžiau perskaityti kukurūzų veislių aprašus. Patys suprasite, kokios yra skirtingos atskirų sėklininkystės firmų siūlomų veislių savybės net ir esant toms pačioms FAO reikšmėms. Mažiau dėmesio reikia kreipti į derlingumų skirtumus, nes beveik visos registruotos veislės yra aukšto derlingumo, bet esmingai skiriasi kitos savybės. Primename, kad pirmiausiai reikia patiems nustatyti, ko norime iš auginamų kukurūzų, kokioje dirvoje jie bus auginami ir tik tada pasirinkti veislę.
Kukurūzų sėja. Kaip minėjome,  kukurūzai Lietuvoje auginami jau 55 metai ir iš jų 45 metus manyta, kad optimalus kukurūzų sėjos laikas yra gegužės vidurys. Pagrindinė priežastis - šalnų pavojaus baimė. Ir tikrai senesnių veislių kukurūzų poreikis šilumai buvo didesnis, o atsparumas šalnoms – mažesnis, lyginant su dabartinėmis veislėmis. Tačiau buvo ir subjektyvus faktorius. Sėti kukurūzus vėliau buvo organizaciniu požiūriu patogiau – baigi sėti javus, pradedi sėti kukurūzus. Be to, ūkininkai vėlyvą sėją dažnai teisina tuo, kad ir vėlyvos sėjos kukurūzai suformuoja didelį žalios masės derlingumą. Tai tiesa, derlių vertinant tik pagal bendrą masės svorį. Tačiau derlių perskaičiavus į sausąsias medžiagas, matyti, kad kukurūzų sėją suvėlavus tik 5 dienomis sausųjų medžiagų derlingumas sumažėja net 1,0 - 1,5 t ha-1. Lietuvoje optimalus kukurūzų sėjos laikas yra balandžio 25 - gegužės 05 dienos. Bandymų duomenys rodo, kad auginant kukurūzus grūdams, reikia suformuoti 75 - 80 tūkst. ha-1 augalų pasėlio tankumą. Kukurūzų, skirtų aukštos energetinės vertės siloso gamybai, pasėlio optimalus tankumas – 90 - 100 tūkst. ha-1 augalų. Jei reikia kukurūzų lapinio siloso gamybai ar žaliam pašarui, reikia suformuoti 100 - 120 tūkst. ha-1 tankumo pasėlį. Žinant, kokio reikia pasėlio tankumo, apskaičiuojamos ir sėklų normos. Jei sėjama anksti ir yra šalnų pavojus, tai tada kukurūzų sėklos į dirvą įterpiamos 5 cm gyliu, nes taip pasėti kukurūzai, apsaugojami nuo žūties stipresnių šalnų atveju. Žemos temperatūros „nudegina“ antžeminę daigų dalį, bet lieka gyvi po žeme esantys augimo kūgeliai, iš kurių augalai ir atauga.
Pasėlių piktžolėtumas. Praktinė patirtis rodo, kad pusė kukurūzų augintojų taip ir nesugeba pilnai sunaikinti piktžolių. Iš Lietuvoje auginamų augalų piktžolėms jautresni nei kukurūzai yra tik cukriniai runkeliai. Esame paskaičiavę, kad dėl padidinto kukurūzų pasėlių piktžolėtumo Lietuvos ūkininkai praranda 10 - 15 % jų derliaus. Tokių nuostolių negalima toleruoti. Rinkoje yra didelė herbicidų pasiūla ir tikrai yra iš ko pasirinkti. Ūkininkai dažnai, norėdami pigiau sunaikinti piktžoles, pasirenka netinkamus herbicidus ir tokia augalų apsauga dažnai baigiasi kukurūzų stresu, o stresai tuo laikotarpiu mažiausiai reikalingi. Gerai, kad pastaruoju metu rinkoje pasirodė preparatai, mažinantys neigiamą pesticidų poveikį. Plačiausiai ūkininkai naudoja laisvųjų amino rūgščių preparatą TERRA SORB FOLIAR. Didžiausias laisvųjų amino rūgščių poveikis būna išpurškus prieš herbicidų naudojimą, bet ūkininkai tikisi, kad streso nebus ir praleidžia progą atstatyti augalų produktyvumą. Pastebėjus augalų stresą ir skubiai purškiant su TERRA SORB FOLIAR augalų fiziologiniai procesai atstatomi, tačiau atsigauna ir piktžolės. Geriausiai pasirinkti efektyvius herbicidus, nors jie ir būna brangesni, o laisvąsias amino rūgštis panaudoti kritiniu augalų vystymosi tarpsniu (prieš žydėjimą) ir maksimaliai išnaudoti auginamos veislės produktyvumą.  
Kukurūzų tręšimas. Kasmet auga reikalavimai ekonominiam tręšimo efektyvumui mineralinėmis trąšomis. Norint parinkti ir įdiegti efektyvią tręšimo technologiją reikalinga praktinė, mokslinė trąšų naudojimo patirtis bei ekonominis tręšimo įvertinimas. Trąšų efektyvumas tiesiogiai priklauso nuo kukurūzų sėjos laiko, dirvos savybių, derinio su organinėmis trąšomis, augalų apsaugos priemonių bei biologinių preparatų naudojimo. Iš patirties galima teigti, kad didžioji kukurūzų pasėlių dalis yra gegužės pirmos dekados sėjos. Tai siloso gamybai skirti kukurūzai. Vidutinės tokių kukurūzų tręšimo normos turėtų būti: N135-150P40-60K75-100. Fosforo kalio trąšų visa norma (trąšų formos turi tik nežymią įtaką) įnešama prieš kukurūzų sėją, o azoto 70 % iki sėjos ir 30 %, kukurūzų augalams turint 3 - 4 lapelius. Pagerinti augalų aprūpinimą fosforu ir kaliu, galima naudojant purškiamąsias trąšas UNI PK 10-18. Pastebėjus fosforo trūkumą, labai tiktų purškiamoji trąša FOSTAR. Ši agropriemonė ypač padidina kukurūzų augalų atsparumą nepalankiems meteorologiniams veiksniams.
Intensyvios pienininkystės ūkiuose apie 11 tūkst. ha kukurūzų auginami taikant itin intensyvias technologijas, siekiant aukštų biomasės derlių (15 - 20 t ha-1 SM), kuriame pagal sausąsias medžiagas būtų ne mažiau 50 % vaškinės brandos grūdų. Tokius kukurūzus būtina pasėti iki gegužės 5 dienos, kuriuos būtina maksimaliai apsaugoti nuo piktžolių. Iš tokių pasėlių yra kuliami ir grūdai  grūdainio gamybai. Kukurūzų biomasė neturi nustatytų supirkimo kainų, tačiau vertinant pagal energetinę vertę (MJ), o kainą prilyginant 80 % miežių pašaro kainos, gaunama, kad išaugintos kukurūzų biomasės vertė bus apie 6 - 8 tūkst. Lt ha-1. Vadinasi, kvota trąšų pirkimui (35 % nuo derliaus vertės) sudaro net 2500 Lt ha-1. Pakanka. Lietuvoje (ypač pietinėje dalyje) auginama ir apie 8 tūkst. ha kukurūzų grūdams, kuriuos arba eksportuoja, arba sunaudoja saviems tikslams. Grūdų gamybai skirtus kukurūzus  būtina pasėti iki balandžio pabaigos, o jų pasėlių optimalus tankumas yra 75 - 85 tūkst. ha-1. Ūkiai, kuriuose gerai įsisavintos kukurūzų grūdams auginimo technologijos, iš vieno hektaro gali prikulti 12 - 13 t ha-1 grūdų, kurių drėgnis neviršija 30 %.
Antros ir trečios grupės kukurūzų auginimo technologijos pagal jų intensyvumą yra labai panašios. Vidutinė jų tręšimo norma - N175-200P70-85K125-150. Išauginti tokio dydžio ir aukštos kokybės kukurūzų biomasės ar grūdų derlių tikrai padės biologiškai aktyvios trąšos. Tręšimuipriešsėją trąšos pasirenkamos atsižvelgiant į dirvožemių drėgmės režimą ir našumą.
Domintis čekų ūkininkų patirtimi pastebima, kad ruošiant dirvas kukurūzams, pirmiausiai išpurškiamas biologinis preparatas AMALGEROL. Čekų ūkininkai vis dažniau, vietoje amonio salietros, pasirenka stabilizuotą karbamidą. Su AMALGEROL aktyvuojamas fermentas ureazė ir maksimaliai pagerėja azoto įsavinimas. Dėl to ūkininkai sako, kad tokia tręšimo schema nekelia ekologinių rūpesčių ir efektyviau panaudojamas azotas. Ypač tokią technologiją dėl labai mažų azoto nuostolių vertina lengvesnėse dirvose kukurūzus auginantys ūkininkai.
    Lietuvos ūkininkai jau sukaupė nemažą patirtį naudojant biologinius preparatus, skatinančius biologinius procesus dirvoje. Pastebėta, kad išpurškus azotobakterių preparatą AZOFIT labai pagerėja augalų būklė ir derlingumas. Azotą fiksuojančios bakterijos ne tik aprūpina augalus biologiniu azotu, bet pagerina ir dirvos savybes.
Jei kukurūzų žydėjimo metu numatomos sausros, tai siekiant pagerinti apsivaisinimą ir taip padidinti grūdų derlių, kukurūzai 6 - 8 lapelių tarpsniu purškiamas laisvųjų amino rūgščių preparatas TERRA SORB FOLIAR arba TERRA SORB COMPLEX. Kai kurie kukurūzų augintojai išbandė ir liko patenkinti prolino rūgšties preparato PROLIS efektyvumu. Kukurūzų augintojai žino, kad šie augalai jautrūs kai kurių mikroelementų trūkumui. Ypač kukurūzams reikalingi cinkas bei manganas, o šarminėse dirvose labai pasiteisina boras. Dėl to dažniausiai ruošiamas laisvųjų amino rūgščių arba prolino ir mikroelementų Zn CHELAT, Mn CHELAT, BORTIT PLIUS derinys.
 
 
Visi straipsniai