Plikosios sraigės- potencialus pavojus rudeniniams pasėliams.

2010.07.29

Versta iš vokiečių kalbos

Minimi produktai Lietuvoje naudojimui neregistruoti

 

 

Rudeninius pasėlius dažnai puola sraigės, kurios neretai pridaro daug žalos. Kartais stebime pavienius nugraužtus lapus, tačiau kartais nugraužiami ištisi plotai, kuriuos tenka naujai atsėti. Ypač šie kenkėjai puola žieminius rapsus. Tačiau pasitaiko ir javų pasėliuose, dažniausiai žieminių kviečių. Jų paplitimą skatina drėgnos oro sąlygos vasaros metu. Iš anksto numatyti -  kokią žalą jos padarys rudenį pasėliams yra sunku, nes tai priklauso nuo oro sąlygų.

 

Sraigių rūšys

Dirvose randamos įvairios sraigių rūšys. Dažniausiai pasitaiko vietinės mažesnių sraigių rūšys (šliuzinės Deroceras reticulatum, deroceras agerste, arion distinctus). Iš griovių ir lauko pakraščių atšliaužia dar ir didžiosios sraigės tokios kaip raudonosios arion rufus arba iki 180 mm dydžio ispaniškosios arionidae. Jos veikia didesniame plote ir todėl jau keletas šių sraigių gali stipriai nugriaužti lauko pakraščių pasėlius.

Šios sraigės griaužia sėklas ir dygstančius augalus bei masiškai naikina jaunus  lapelius, esančius augimo stadijoje. Nugriaužti jauni augalai dažnai taip nuniokojami, kad žūsta visiškai.

Sraigėms kaip kenkėjams pasireikšti reikalingos tam tikros sąlygos. Svarbi kovos su jomis priemonė yra natūralūs sraigių priešai. Tai pavyzdžiui, yra vabalai žygiai bei vorai, kurie minta sraigių kiaušiniais ir jaunikliais. Taip pat sraiges naikina paukščiai, ežiai, pelės ir pan. Be to jas gali pulti nematodos arba grybeliai.  Tačiau norint kovoti prieš sraigių populiaciją nepakanka šių natūraliai jas naikinančių faktorių.

 

Sraigėms būtina drėgmė

Sraigėms būtina drėgmė, todėl molinga dirva joms yra palankesnė nei smėlėta, linkusi išdžiūti nederlinga dirvos struktūra. Jei orai sausringi ir mažai oro drėgmės, sraigės slepiasi įvairiose tuščiose ertmėse, grioviuose ir lauko pakraščiuose. Daugiausia dirvos paviršiuje jos būna aktyvios naktį. Jei gražaus oro periodai trunka ilgiau ir viršutiniai dirvos sluoksniai išdžiūna, sraigių aktyvumas žymiai sumažėja, jos lenda į gilesnius dirvos sluoksnius. Tuo pačiu tada sumažėja ir jų dauginimosi potencialas. Daugiausia kiaušinių jos padeda vėlyvą pavasarį ir rudenį ( spalis, lapkritis). Jei orai švelnūs gali dėti kiaušinius iki žiemos. Taip pat esant drėgnai vasarai gali išsiristi papildomai nauja generacija. Dauginimosi potencialas yra labai didelis. Deroceras reticulatum, pavyzdžiui, gali padėti iki 500 kiaušinių. 2 mm dydžio kiaušiniai padedami sankaupomis po 10-30 vienetų. Esant palankioms sąlygoms po 2-4 savaičių išsirita naujos sraigės. Praėjus maždaug 6 savaitėms šios sraigės jau gali daugintis. Sraigių gyvenimo trukmė yra vidutiniškai 6-8 mėnesiai.

 

Dirvos įdirbimo įtaka

Galima pastebėti, kad įdirbant dirvą neapverčiant plūgu sraigių būna daugiau. To priežastis slypi tame, kad pačios sraigės yra nepajėgios išsikasti kelius dirvoje, jos naudojasi sliekų koridoriais, augalų šaknų kanalais. Jei dirva įdirbama intensyviu būdu apverčiant dirvos sluoksnį plūgu šie kenkėjai užverčiami, jų kiaušiniai sunaikinami arba jie išverčiami į paviršių ir išdžiūsta. Tačiau mulčio sistemos dirvos įdirbimo intensyvumas žymiai mažesnis. Kai lieka daug sliekų ir viršutinis mulčio sluoksnis, sraigėms susidaro palankesnės sąlygos. Jų padaromą žalą tada galima sumažinti optimizuojant dirvos paruošimą, kai atsižvelgiama į oro sąlygų faktorių (jei įmanoma paruošti dirvą prieš sauso periodo pradžią), įdirbimo dažnumą ir gylį bei atsižvelgiant į naudojamos technikos pobūdį. Iš principo yra svarbu taip įdirbti dirvą ( su plūgu ar be jo), kad neliktų tuščių ertmių.

 

Sraigių paplitimo įvertinimas

Kiek sraigės padarys žalos priklauso ne tik nuo oro sąlygų, bet ir nuo jų kiekio viename kvadratiniame metre. Ypač jų nedaug reikia rapsams, kad būtų padaryta didelis nuostolis, o žieminiai jas toleruoja labiau, todėl gali būti daugiau. Sraigių paplitimo laipsnį nustatyti yra labai sunku. Ūkininkas gali tiesiogiai kontroliuoti lauko būklę bei nustatant jų aktyvumą naudoti taip vadinamus sraigių dangalus (žr. pav. 1 ) arba džuto maišus, po kuriais sraigės dieną gali sulįsti.

Taip pat gali būti dedamas masalas su grūdais sraigėms (mažai grūdelių) su veikliąja medžiaga metaldehidu. Nuostolių ribos šiuo metu nėra. Literatūroje nurodoma rapsui 1-2 sraigės vienam sraigių dangalui per vieną dieną. Grūdinėms kultūroms gali būti šiek tiek daugiau. Jei pakraščių biotopuose aktyvūs plikšliužiai (kontroliuoti per lietų arba anksti ryte), reikia apsaugoti lauko kraštus apdorojant juos moliuskicidais (3-20 m). Šie kenkėjai yra dideli ir kaip taisyklė jiems sunku pasinaudoti slėptuvėmis lauke. Kai sausra didėja, jie privalo grįžti į pakraščius. Dėl to pakenkiami pakraščiai. Grūdinės kultūros gali būti žymiai suniokotos nuo sėklos pabrinkimo iki 3 lapelių stadijos. Šiuo metu reikia intensyviai kontroliuoti pasėlius.

 

Kova su sraigėmis chemikalų pagalba

Masalo sraigėms pasiūla didėja (žr. lentelę 1). Tačiau veikliųjų medžiagų (metaldehydas,methiocarbas bei geležis III fosfatas) asortimentas nesikeičia. Ruošiant masalą keičiama formuluotė, masalo forma, stabilumas bei skoninės savybės.

Naujuose preparatuose Patrol MetaPads, Arinex bei Na trox esanti veiklioji medžiaga metaldehydas žalojančiai veikia sraigių gleivinės audinius, ko pasėkoje jos žūsta dėl išdžiūvimo. Veiklioji medžiaga methiocarb yra nuodas, veikiantis nervus ir stabdo acetilcholino esterazę. Tai gali paveikti ir naudingus vabalus kaip, pavyzdžiui, žygius bei sliekus.

Preparatas mesurol turi leidimą iki 2009 m. spalio. Stengiamasi gauti naują leidimą. Natūraliai žemėje esantis junginys geležis-III-fosfatas pažeidžia gūžio ir žarnyno ląsteles ir jį panaudojus greitai liaujasi ėdimo veikla. Tačiau tokios patirties šiuos junginius naudoti dideliuose plotuose beveik nėra, nes labai didelė kaina. Tačiau gamintojas informuoja, kad naudojamą kiekį galima sumažinti iki 12 kg/ha.

Kas preparatai sraigėms būtų geresnio skonio veikliosios medžiagos formuluojamos su anglies hidratais. Naujesnės formuluotės, kaip pav. Patrol MetaPads bazę sudaro aukštos kokybės kviečių miltai. Grūdeliai gaminami sausu arba šlapiu presavimo būdu.  Šlapiai presuotas masalas kaip pav. Metrex, Patrol MetaPads, Anirex ir Delicia sraigių lęšiai bei carbamato turintis preparatas Mesurol turi santykinai aukštą lietaus stabilumą. Tai reiškia, kad masalas net drėgnomis ar lietingomis sąlygomis yra veiklus tam tikrą laiką. Sausu presavimo būdų pagaminti preparatai (FCS Schneckenkorn, Schneckenkorn Spiess-Urania, Ferramol Schneckenkorn ir pan.) drėgmės poveikyje suyra žymiai greičiau ir praranda patrauklumą sraigių atžvilgiu. Matrox yra  sausai ir drėgnai presuoto masalo mišinys.

 

Sraigių masalo naudojimas

Sraigių masalo tiesioginis veikimas apima tik nedidelį vos kelių centimetrų plotą. Sraigės ieškodamos maisto juda palygintai lėtai, todėl sužaloja vieną ir kitą želmenėlį, kol pasiekia masalą. Masalą viename kvadratiniame metre reikia išdėlioti gana tankiai, kad būtų padidinta sraigės ir masalo susidūrimo tikimybė. Svarbi ir masalo forma bei dydis. Jei grūdeliai per maži, lietus juos gali įterpti į žemę ir sraigės jų nesuės. Masalą reikia išdėlioti tolygiai. Geriausių rezultatų galima pasiekti masalą barstant specialiai masalo sraigėms barstytuvais. Jei tais barstytuvais barstomi įvairūs preparatai, reikia patikrinti, kiek faktiškai masalo buvo išberta ir prietaisą atitinkamai sureguliuoti.

 

Kovos su sraigėmis žieminiuose pasėliuose rekomendacijos

Nuo sraigių ypatingai nukenčia žieminiai einantys po rapsų ir kai dirva būna molinga po kitų kultūrų. Gali būti, kad sraigės grūdus pradės ėsti jau grūdų brinkimo fazėje ir tuo būdu padarys žalą jau sudygimui. Ypač tai gali atsitikti su mažesnėmis Arion veislėmis. Vėliau sraigių žala stebima jau sudygus ir išleidus pirmuosius lapelius. Jei sraigių yra daug žalą galima pastebėti po vienos nakties. Tokiu atveju būtina veikti nedelsiant. Kad sraigės padarytų mažesnę žalą tam tikrose vietose žemės nesuariant plūgu ypač po rapsų, reikia atitinkamai paruošti žemę. Rekomenduojama maždaug po 14 dienų nuėmus rapsą sekliai apdirbti žemę (maždaug daugiausiai 5 cm gyliu).

Kuo viršutinis dirvos sluoksnis bus intensyviau apdirbamas, tuo geriau.  Rekomenduojama dirvą apdirbti trumpomis diskinėmis akėčiomis, diskinėmis akėčiomis arba kombinuotais aparatais (kultivatorius / diskinės akėčios). Kadangi dalis sraigių populiacijos būna rapso stiebelio viduje, mechaniškai juos sunaikinus ir išdžiūvus galima tikėtis jų kiekio sumažėjimo. Kitos gilesnio dirvos apdorojimo priemonės priklauso nuo sudygimo, žieminių sėjos termino ir pirmiausia nuo oro sąlygų. Jei bus reikalinga galima papildomai panaudoti Glyphosato preparatą (naikinamos šakninės piktžolės, sumažėja maisto ir pan.)

Iš esmės reikia visas priemones derinti taip, kad būtų užtikrintas geras sudygimas ir intensyvus želmenų augimas. Intensyvus derliaus liekanų įmaišymas ir paskirstymas nesuariant plūgu reikalingas taip pat kaip ir dirvos tuščių ertmių panaikinimas ir jos sutvirtinimas. Dirva sėjai turi būti be grumstelių ir nelinkusi užmirkti. Jei oro sąlygos sausos dirvą valcuojant naikinamos sraigės. Jei yra keletas rizikos faktorių (žr. lentelę) ir jei jau anksčiau buvo pastebėta daug sraigių, po sėjos praėjus keletui dienų rekomenduojama panaudoti preparatus nuo sraigių. Jei oro sąlygos drėgnos gali reikėti šį procesą pakartoti. Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad masalas būtų išdėliotas tolygiai ir pakankamai tankiai (30-40 grūdelių / viename kvadratiniame metre).

 

Apibendrinimas

Sraigės sunkiose dirvose ir ypač po rapso gali pridaryti daug žalos žieminėms kultūroms. Pastarųjų mėnesių sąlygos su ilgesnėmis lietaus fazėmis liepos mėnesį buvo palankios sraigių populiacijai. Tačiau lemiamą įtaką turi oro sąlygos tuo metu, kai javai yra jautrioje vystimosi fazėje. Jei sąlygos sraigėms palankios ir jų aktyvumas yra didelis, reikia kultūras apsaugoti naudojant preparatus nuo sraigių. Ypač svarbu, kad jie būtų išdėstyti pakankamai tankiai.

Preparatų poveikis būna labai nevienodas, nes veikia įvairūs faktoriai, todėl reikalingas pakartotinis procesas, tačiau tai galima padaryti integruojant drauge su agrotechninėmis priemonėmis.

 

Lentelė 1: Sraigių masalo naudojimas grūdinių kultūrų pasėliuose

 

Preparatas Veiklioji medžiaga Maksilmalus leistinas kiekis kg, l/ha Grūdiniai ( kviečiai, miežiai, rugiai, kvietrugiai, avižos) Kiek kartų naudoti Išlaidos eurais/ha Leidimas iki
Ferramol Schneckenkorn Geležis - III- fosfatas ( 9,9 g/kg)  25 X Sw/Wd 4 70 12/17
Mesurol Schneckenkorn Ethiocarb (20 g/kg) 5 X Po sėjos iki išsikrūmijimo pabaigos 2 29 10/09
Delicia Schneckenlinsen ir kt. Metaldehyd ( 30 g/kg) 3 X Bb/Wd nuo sudygimo iki krūmijimosi pabaigos 2 19 12/14
Schneckenkorn Speiss-Urania ir kt Metaldehyd ( 39 g/kg) 4 X Nuo sėjos iki krūmijimosi pabaigos Sw/Wd 2 13 12/15
Patrol Meta Pads Metaldehyd ( 39 g/kg) 4 X Nuo sėjos iki krūmijimosi pabaigos Sw/Wd 2 26 12/15
METAREX Clartex mėlynas Metaldehyd ( 49 g/kg) 7 X Nuo sėjos iki krūmijimosi pabaigos Bb/Sy 2 30 12/10

FCS Schneckenkorn ir kt.

 

Metaldehyd ( 60 g/kg) 6 Bb/Sy po sudygimo iki krūmijimosi pabaigos 2 20 12/15
Natrox Metaldehyd ( 60 g/kg) 6 Bb/Sy po sudygimo iki krūmijimosi pabaigos 2 20 12/15
Arinex Metaldehyd ( 60 g/kg) 6 Bb/Sy po sudygimo iki krūmijimosi pabaigos 2 25 12/15

  

Bb/Sy: užpuolus sraigėms iki pirmųjų simptomų išryškėjimo

Bb/SyS: užpuolus sraigėms arba pirmųjų simptomų/ žalą darančių organizmų  išryškėjimo

Sw/Wd: Pasiekus ribinį rodiklį arba gavus įspėjimą

 

Lentelė 2: Naudojamų priemonių prieš sraiges kiekiai bei kartai

 

Veiklioji medžiaga Preparatas Kiekis Tankis grūdelių kvadratiniam metrui
Mdetihiocarb Mesurol S- Korn  5,0 kg/ha 41
Metaldehyd

Metarex/Clartex blau

Delicia S-Linsen

Arinex

Patrol Meta-Pads

FCS Schneckenkorn

7,0 kg/ha

3,0 kh/ha

6,0 kg/ha

4,0 kg/ha

5,0 kg/ha

32

31

40

33

42

 

  

Visi straipsniai