Dr. Vytautas Rauckis

UAB "Kustodija" direktorius

Augalininkystė – ne tik žemės ūkio pagrindas, bet ir ūkininkų gerovės garantas. Žmonių Pasaulyje nuolat daugėja, norint išspręsti aprūpinimo maisto produktais problemą, būtina didinti pasėlių plotus, intensyvinti lauko augalų auginimo technologijas. Kai kas kalba apie ekstensyvias augalininkystės technologijas, tačiau šių technologijų galimybės labai ribotos. Todėl augalininkystės produkcijos didinimas galimas tik didinant darbų efektyvumą bei intensyvinant atskirus elementus. Kas atsitinka, kad nuolat tenka kalbėti apie derliaus nuostolius ir mažą ekonominį efektyvumą?   

Žemės ūkio produkcijos supirkimo ir priemonių reikalingų augalininkystės produkcijai užauginti kainos verčia susimąstyti apie taikomų augalininkystės technologijų ekonominį efektyvumą. Galima taikyti ekstensyvias arba intensyvias technologijas. Tačiau šiuolaikinio ūkio tikslas – optimizuoti lauko augalų produktyvumą ir gauti ekonominį efektą. Norint pasiekti šį tikslą, pirmiausiai reikia sukurti optimalias augalų augimui sąlygas. Tinkamai pasirinkus pagrindinius lauko augalų auginimo elementus (žemės dirbimas, sėklų kokybė, sėklų paruošimas, sėjos laikas, sėklų normos, augalų mityba, augalų apsauga ir t.t.) galima dalinai reguliuoti šviesos pasiskirstymą pasėlyje, temperatūros režimą ir kitus augalų augimo procesus. Tokiu būdu galima pagreitinti arba sulėtinti gyvybinius procesus vykstančius augaluose ir įtakoti augalų produktyvumą.

Prekiniuose ūkiuose įdiegta naujausia žemės ūkio technika ir technologijos, todėl natūralu, kad daroma vis mažiau grubių agrotechnikos klaidų. Tačiau vis dažniau mokslininkai ir žemės ūkio specialistai kalba apie augalų stresus. Mokslininkai nustatė, kad veikiant negatyviems augimo faktoriams augalai gali ne tik aktyvuoti apsaugines funkcijas, bet netgi perduoda informaciją apie „apsaugos strategiją“ palikuonims. Lauko augalų produktyvumas tiesiogiai priklauso nuo to kaip greitai augalai geba prisitaikyti prie nepalankių augimui sąlygų. Mokslininkai teigia, kad dėl menkiausio šalutinio faktoriaus poveikio augaluose atsiranda biocheminiai pokyčiai. Dažniausiai kalbama apie trumpalaikius stresus, po kurių poveikio augalai greitai atsigauna ir ankstesnės funkcijos nesutrinka. Tačiau kas gali atsitikti jei augalus nepalankūs augalų augimui veiksniai veikia ilgai? Augalas gali atsigauti, bet jo funkcijos susilpnėja. Toks neigiamų veiksnių poveikis tampa pagrindiniu ribojančiu faktoriumi potencialiam derlingumui gauti. Tačiau neigiamų veiksnių poveikis gali būti toks stiprus, kad pradinės augalų funkcijos neatsistato.

Visus neigiamus veiksnius veikiančius augalus galima surikiuoti į vieną eilę, nes jie tarpusavyje tiesiogiai susiję. Galima išskirti keletą pagrindinių veiksnių sukeliančių augalams stresą:

-                                  sausra: per žema arba per aukšta oro temperatūra, per žema santykinė oro drėgmė, sausas dirvožemis;

-                                  žemos temperatūros;

-                                  dirvos užmirkimas;

-                                  pesticidų fitotoksiškumas;

-                                  augalų ligų arba kenkėjų paplitimas;

-                                  labai rūgštus arba šarmingas ar druskingas dirvožemis;

-                                  kruša;

-                                  stiprus vėjas;

-                                  per didelė ultravioletinių spindulių radiacija;

-                                  konkurencija su kitais augalais ir t.t.

Daugeliu atvejų pastebima, kad pažeidus vieną technologijos grandinę nukenčia visa ekosistema. Pastaruoju metu daug kalbama ir rašoma apie žemės dirbimo svarbą. Ruduo būtent tas metas, kai dirva ruošiama tų metų sėjai bei sekantiems metams. Žemdirbiai bijo, kad vėl bus kartojamos tos pačios klaidos. Tinkamai neparuošus dirvos ir jei to neįvertinus panaudojami pesticidai, pažeidžiama eko sistemos pusiausvyra. Mokslininkai visame pasaulyje atlikę daug tyrimų ir nustatę cheminių medžiagų poveikį augalams. Mokslinių tyrimų ataskaitose teigiama, kad vyraujant permainingiems orams (pastaruoju metu tai dažnas reiškinys ir Lietuvoje), svarbiausia įvertinti dirvožemio būklę, nes tai taip pat gyvas organizmas, o tik po to naudoti pesticidus, o jei reikia tai ir rekomenduojama apriboti pesticidų naudojimą. Tai suprantama, nes vieni neigiami faktoriai stiprina kitų faktorių įtaką augalams. Ne kartą teko matyti, kad jei dirvos suslėgimas didesnis nei optimalus, sutrinka dujų apykaita dirvoje, šaknys negauna pakankamai deguonies, o vėliau dar prisideda žemos orų temperatūros ir augalai į nepalankių veiksnių grandinę reaguoja atitinkamai. Dėl to nesuformuojamas reikiamas augalų produktyvumas. Žemdirbiai praėjusį rudenį patyrė, kad neįvertinus aplinkybių, tame tarpe ir dirvožemio būklės, žieminiai rapsai nuo kai kurių herbicidų patyrė stresą, gerai, kad trumpalaikį ir augalų pradinės funkcijos atsistatė. Taip pat rudenį susiformavus drėgmės pertekliui augaluose atsirado neigiamų pokyčių augaluose, nes dėl drėgmės pertekliaus sutriko fotosintezė ir maisto medžiagų apykaita. Sutrikus maisto medžiagų apykaitai nusilpsta augalo imuninė sistema ir į augalą patenka kitos kilmės baltymai, tuomet dažniausiai pasireiškia ligos. Todėl neatsitiktinai rudenį skurdesniuose žieminių rapsų pasėliuose pirmiausiai išplinta ligos ir kenkėjai. Tuomet augalų žiemojimas tampa labai komplikuotu, nes prisidės dar vienas veiksnys – šaltis. Pavasarį galima rasti labai išretėjusius arba visai žuvusius pasėlius.

Vis dažniau kalbama apie kintantį klimato bei jo padarinius. Dažnas reiškinys lauko augalų pasėliuose – sausros sukelti pokyčiai augaluose. Gegužės mėnesį žemdirbiai pastebėjo, kad apie sausros sukeltą stresą gana sunku spręsti, nes tai kompleksinis reiškinys, kuris priklauso ne tik nuo drėgmės išgaravimo iš dirvos, bet ir nuo augalų transpiracijos, santykinio oro drėgnio, vėjo stiprumo, pasėlio tankumo ir t.t. Trūkstant vandens sulėtėja augalų augimas ir savaime suprantama mažėja produktyvumas. Jei pavasarį Šiaurės Lietuvoje kai kuriuose žieminių kviečių pasėliuose buvo galima prognozuoti 6 – 8 t ha^-1 derlingumą tai po užsitęsusios sausros jau buvo galima tikėtis tik 4 – 5 t ha^-1 derlingumo. Tačiau sausros poveikį galima nustatyti gana anksti ir panaudojus reikiamas priemones išvengti neigiamų pasekmių, priešingu atveju augalų patirti stresai gali būti lemtingi ūkių ekonominiams rodikliams. Šiais metais augalai patyrė ir antžeminės dalies (oro) sausrą. Dėl šio reiškinio augalų lapai netenka vandens, užsiveria žiotelės nors augalai auga gerai vandeniu aprūpintoje dirvoje. Taip šių metų liepos mėnesio pabaigoje – rugpjūčio pradžioje atsitiko žieminiams kviečiams (smulkūs grūdai), vasariniams rapsams (pradėjo sparčiai bręsti).

Nuogąstaujama, kad dėl aukštų trąšų kainų teks atsisakyti optimalių tręšimo normų. Jau iš anksto galima kalbėti apie augalų mitybos pažeidimus ir tai gali būti vienas iš pagrindinių faktorių ribosiančių augalų produktyvumą. Tai labai svarbu, nes net dėl menkiausio streso pirmiausiai sutrinka augalų mityba, o jei šie sutrikimai jau užprogramuoti? Dėl nesubalansuotos mitybos augalai praranda atsparumą ir gyvybinėms funkcijoms naudoja sukauptas organines medžiagas, kurios galėtų būti naudojamos augalų produktyvumo formavimui. Šis reiškinys pastebimas žieminiuose rapsuose, kviečiuose, miežiuose. Užtikrinus mitybą augalai gerai žiemoja ir būna produktyvūs ir atvirkščiai.

Ar galima ką nors padaryti? Lieka du keliai: viską atlikti labai tiksliai ir sumažinti neigiamų faktorių poveikį, arba naudoti priemones mažinančias neigiamų faktorių įtaką. Dažniausiai pasirenkamos papildomos priemonės. Specialių preparatų nėra daug, todėl stresų poveikį augalams galima mažinti, apipurškimui naudojant makro ir mikroelementus, koreguojama augalų mityba. Neseniai Lietuvos žemdirbiams buvo pasiūlyti laisvųjų amino rūgščių preparatai. LŽŪU Bandymų stotyje ekologiniuose ir intensyviuose žieminių kviečių ir rapsų pasėliuose bei kai kurių ūkių gamybiniuose pasėliuose 2008 – 2009 metais buvo tiriamas laisvųjų amino rūgščių preparatas Terra sorb foliar. Nustatyta, kad panaudojus preparatą, prolino kiekis augaluose padidėjo vidutiniškai 83 proc. Dėl to galima teigti, kad rudenį žieminių rapsų ir kviečių pasėliuose panaudojus laisvųjų amino rūgščių preparatą užtikrinamas geras augalų žiemojimas. Ypač preparato efektyvumas išryškėja nepalankiomis augalams sąlygomis. Taip pat pastebėta, kad purškimą laisvųjų amino rūgščių preparatu pakartojus pavasarį gautas patikimas žieminių rapsų ir kviečių derliaus priedas taikant tiek intensyvias, tiek ekstensyvias technologijas.    

Dėl daugelio faktorių poveikio žieminiai rapsai nustojo augę. Ūkininkas atliko eksperimentą - dalį lauko paliko nepurkštą, o dalį nupurškė su TERRA SORB FOLIAR. Šioje nuotraukoje nepurkšti augalai:

 Šioje dalyje rapsai apipurkšti su TERRA SORB FOLIAR. Iki purškimo augalai buvo identiški:

Išryškėjus išoriniams skirtumams, lengva buvo pastebėti ir skirtumus tarp šaknų:

Puikiai vystosi ir auga antžeminė augalų dalis: