Ūkininkų apklausos duomenys taip pat rodo, kad per kelerius paskutinius metus iš esmės sumažėjo žieminių rapsų pasėlių dalis labai žemo ir žemo našumo žemėse ir padidėjo jų pasėlių plotai aukštesnio derlumo dirvose. Jei 2005 m. žieminių rapsų pasėlių dalis labai žemo ir žemo našumo (iki 35 boniteto balo) žemėse sudarė net 41 proc., tai 2009 m. – tik 17,4 proc. Tai galima aiškinti ne tik ūkininkų sąmoningumu, bet ir spartesniu rapsų pasėlių plotų didėjimu Vidurio Lietuvos ūkiuose, kuriuose vyrauja aukštesnio našumo žemės, lyginant su Dzūkijos ar Žemaitijos regionų ūkiuose vykstančiu žieminių rapsų pasėlių plotų didėjimu. Ką reiškia žieminių rapsų pasėlių plotų didėjimas aukštesnio derlumo dirvose? Tyrimais nustatyta, kad rapsų derlingumas dirvose, kurių našumo boniteto balas yra aukštesnis nei 50, būna vidutiniškai 1,5-2,0 t ha^-1 didesnis nei pasėtų žemesnio nei 35 balų našumo dirvose.

Tačiau nėra abejonių, kad lemiamą įtaką žieminių rapsų sėklų derlingumo didėjimui turėjo labai produktyvių naujų žieminių rapsų veislių įdiegimas Lietuvos ūkiuose ir esminis auginimo agrotechnikos pagerėjimas. Mūsų nuomone, būtent naujų veislių dėka šią vasarą keliuose ūkiuose žieminių rapsų sėklų derlingumas viršijo net 6,0 t ha^-1. Ir tai buvo ne hibridinių veislių, o linijinės selekcijos veislių ‚Sunday‘ ir ‚Vision‘ žieminių rapsų pasėliai. Rapsų augintojai taip pat pastebėjo, kad sėklininkystės įmonės kasmet gerina ūkininkams teikiamų rapsų sėklų kokybę, kas taip pat turi daug įtakos rapsų derlingumui. Tačiau apie veislių parinkimo ir sėklų ruošimo sėjai ypatumus pakalbėsime kitame straipsnyje, nes tai labai svarbi ir plati tema, o dabar norime detaliau pakalbėti apie rapsų auginimo agrotechnikos pokyčius. Jau minėjome, kad pagerėjo priešsėlių parinkimas žieminiams rapsams, be to nuosekliai didėja jų pasėlių plotai ir aukštesnio sukultūrinimo, ir aukštesnio našumo žemėse. Iš agrotechnikos veiksnių didžiausia pažanga pasiekta optimizuojant žieminių rapsų sėjos laiką. Pasikeitė veislės, pasikeitė ir reikalavimai sėjos laikui. Didžioji ūkininkų dalis jau įsitikino, kad per daug ankstyva žieminių rapsų sėja ne tik nedidina derlingumo, bet atsiranda problemų dėl peržiemojimo bei augalų apsaugos. 2007-2009 metais ekspediciniuose bandymuose tirtas žieminių rapsų sėjos laiko optimizavimas.

1 lentelė. Žieminių rapsų skirtingo sėjos laiko įtaka augalų peržiemojimui ir sėklų derlingumui

Ekspediciniai tyrimai 2007-2009m.

Tyrimų duomenys, patalpinti 1 lentelėje, rodo, kad visais tyrimų metais per daug ankstyva sėja iš esmės mažino žieminių rapsų peržiemojimą bei sėklų derlingumą. Žieminiai rapsai sėkmingiausiai peržiemodavo ir subrandindavo aukščiausius derlingumus (4,45 t ha^-1), juos pasėjus iki rugpjūčio 20 dienos. Pasėjus rapsus rugpjūčio trečią dekadą, vidutinis derlingumas sumažėdavo 0,51 t ha^-1. Dar didesni skirtumai buvo gauti palyginus rugsėjo mėnesio sėjos ir optimalaus laiko sėjos žieminių rapsų derlingumus. Skirtumas viršijo net 2,0 t ha^-1. Todėl visai suprantama, kad sumažinus vėlai sėtų rapsų plotus, didėjo jų vidutinis derlingumas šalies ūkiuose, net ir tada, kai optimalios sėjos pasėlių derlingumas ir nepadidėdavo arba padidėdavo nedaug, lyginant su ankstesniais metais. Labai pastebimai sumažėjo ir labai ankstyvos žieminių rapsų sėjos šalininkų gretos. Ūkininkai įsitikino, kad per daug anksti pasėtų žieminių rapsų derlingumas būna ne tik 0,5-1,0 t ha^-1 mažesnis, bet išleidžiama daugiau lėšų pasėlių priežiūrai. Todėl dabar didžioji rapsų dalis pasėjama rugpjūčio 15-30 dienomis. Ypač rapsų sėjos laiką gerai optimizavo Vidurio Lietuvos ūkininkai.

Labai didelę įtaką būsimam žieminių rapsų derlingumui turi teisingas tręšimo normų parinkimas ir jų įterpimas bent į 7 cm gylį. Apie žieminių rapsų tręšimą 2008-2009 m. vegetacijos metu jau rašėme rugsėjo mėnesį, todėl šiame straipsnyje neaptarsime tręšimo ypatumų, tik priminsime, kad net 2008 m. rudenį ūkininkai per daug netaupė lėšų trąšoms, nors trąšos tada kainavo daugiau kaip du kartus nei dabar. Tuo tarpu azoto trąšų normos šiais metais buvo net aukštesnės nei iki trąšų pabrangimo. Vadinasi, šių metų žieminių rapsų sėklų derliams tręšimo optimizavimas taip pat turėjo teigiamą įtaką.

Kaip ir kitų kultūrinių augalų produktyvumui, taip ir žieminių rapsų derliams, labai didelę įtaką turi teisinga augalų apsauga. Rapsų augimą neigiamai veikia piktžolių gausa, sudygusios priešsėlių pabiros, įvairios ligos bei kenkėjai. Pasėlių priežiūros darbai, kurių didesnę dalį sudaro augalų apsaugos priemonių įgyvendinimas, prasideda iš karto po žieminių rapsų sėjos. Tai – pasėlių purškimas herbicidais. Žemdirbiai teigia, kad siekiant patikimo efekto geriau naudoti herbicidus turinčius dirvinį veikimą. Rapsų augintojai mielai naudoja herbicidus Teridox, Brasan, Butisan star ir kt. Daug žalos augalams gali padaryti sudygusios pabiros, stelbiami augalai silpniau vystosi, dėl to blogiau žiemoja. Todėl labai svarbu laiku jas sunaikinti. Plačiausiai naudojami herbicidai – Agil, Fusilade forte, Pantera. Piktžolės ir pabiros – tai tik vienas iš faktorių, įtakojantis augalų produktyvumą. Rudenį augalams suformavus 5 – 6 lapus labai svarbu panaudoti fungicidus. Jie šiuo laikotarpiu veikia ir kaip augimo reguliatoriai, apsaugojantys augalus nuo peraugimo. Kartu su fungicidais Orius, Folicur naudojamas laisvųjų amino rūgščių preparatas Terra sorb foliar bei mikroelementai Bortit plius, Plonvit rapsams, Magnis super ir kt.

Praėjusios žiemos sąlygos Lietuvoje buvo palankios žieminių rapsų žiemojimui. Optimaliu laiku sėtų rapsų pasėliuose peržiemojo 83-85 proc. visų augalų. Pakankamai gerai (70-76 proc.) peržiemojo tiek per anksti, tiek per vėlai pasėti pasėliai. Vadinasi, dauguma ūkininkų neturėjo problemų dėl pasėlių tankumo. Ir dar vienas veiksnys, teigiamai įtakojęs žieminių rapsų sėklų derlingumą, buvo ankstyvesnis nei ankstesniais metais pasėlių nupurškimas pesticidų ir trąšų mišiniais. Iš pesticidų plačiausiai buvo naudojami insekticidai (Karate zeon, Buldock, Proteus), kurie apsaugojo pasėlius nuo labai daug žalos padarančių kenkėjų. Iš trąšų buvo naudojamos azoto, sieros, boro, magnio ir kt. maistinių elementų turinčios trąšos (UNI PK 10-18, Plonvit rapsams, Magnis super, Mn chelat, Siera grand, Tytanit) bei laisvųjų amino rūgščių preparatas Terra sorb foliar. Tokius ar panašius pasėlių purškimus atliko didesnė ūkininkų dalis.

Laikotarpiu tarp žieminių rapsų senų lapų pakeitimo naujais ir butonizacijos tarpsnio ūkininkai pasėlius dar nupurškė mikroelementų trąšomis Plonvit rapsams, Bortit plius, Mn chelat ir insekticidais. Žieminių rapsų žydėjimo pradžioje didžioji ūkininkų dalis pasėlius paskutinį kartą nupurškė insekticidų ir Siera grand, Bortit plius mišiniu. Ši priemonė labai sustiprino žiedynų butonus, suaktyvino apsivaisinimą ir sunaikino didžiąją dalį rapsinių žiedinukų.

Šią vasarą žieminiai rapsai pradėjo žydėti balandžio pabaigoje (pietiniai šalies rajonai) ir gegužės pradžioje. Tuose ūkiuose, kuriuose rapsai buvo iki žydėjimo 2-3 kartus nupurkšti insekticidais, praktiškai nenukentėjo nuo žiedinukų. Atliktų tyrimų duomenys rodo, kad jei žiedinukai pažeidžia 20-35 proc. butonų, tai tokio pasėlio derlingumas sumažėjo: 2007 m. – 0,49, o 2008 m. – 0,61 t ha^-1. Gauti derlingumo skirtumai yra esminiai. Šių metų pavasarį žiedinukai pažeidė vos 5-7 proc. butonų. Žinoma, šių metų mažą žiedinukų padarytą žalą galima aiškinti ne tik rūpestinga pasėlių priežiūra, bet ir nepalankiomis orų sąlygomis jų plitimui. Prasidėjus žydėjimui, ūkininkai daug dėmesio skyrė augalų apsaugai. Daugelis ūkininkų rapsų žydėjimo pradžioje arba visiškai žydint naudojo fungicidus Amistar, Cantus, Juventus, Prosaro arba kitus. Nemažai ūkininkų fungicidų efektyvumui padidinti kaip lipniąją medžiagą pradėjo naudoti preparatą Aventrol.  

Tačiau šią vasarą rapsų augintojai mažiau tręšė rapsų pasėlius per lapus po augalų žydėjimo ar ankštaroms susiformavus. Ūkininkai teisinasi nepalankiomis orų sąlygomis ir nenoru važiuoti prikabinamais purkštuvais per vešlius pasėlius. Mūsų nuomone, jie ne visai teisūs. Purkštuvai aplaužo tik apie 3,5 proc. pasėlių, kurių derlingumas sumažėja 35-50 proc. Tuo tarpu vienkartinis papildomas žieminių rapsų tręšimas per lapus vidutiniškai sėklų derlingumą padidina 0,35-0,45 t ha^-1, o tręšiant du kartus – net iki 1,0 t ha^-1. Esame įsitikinę, kad papildomas žieminių rapsų tręšimas per lapus yra dar neišnaudotas rezervas didinant žieminių rapsų derlingumą. Tokio tręšimo pelningumas viršija 400 proc.

Žieminių rapsų derlingumas kai kuriuose ūkiuose galėjo būti dar didesnis, tačiau ribojantis faktorius buvo ūkininkų nenoras apipurkšti pasėlius preparatu Aventrol. 2009 m. vasarą net 20 proc. sumažėjo Aventrol apipurkštų žieminių rapsų pasėlių. Ir vėl tas pats aiškinimas, kad nėra savaeigių purkštuvų, arba netikėjimas galimais rapsų sėklų išbyrėjimais iš ankštarų iki pjūties ir jos metu. Skaičiavimai rodo, kad šią vasarą rapsų sėklų nuostoliai buvo didesni nei 2008 m. ir mažesni nei 2007 m. vasarą. Iš vieno hektaro pasėlių, kurių pjūtis buvo suvėlinta 7-10 dienų, ant žemės vidutiniškai išbyrėjo net 320 kg ha^-1 rapsų sėklų. Dar labiau sėklų nuostoliai didėjo netolygios brandos arba labiau piktžolėtuose pasėliuose, kada ūkininkai laukė savaiminio viso pasėlio subrendimo. Tokiuose pasėliuose buvo prarasta daugiau tonos rapsų sėklų.

Mes įsitikinę, kad ateinančiais metais žieminių rapsų sėklų derlingumai didės toliau.

                                                    LŽŪU Žemės Ūkio Mokslo ir Technologijų parkas

                                                    Prof. Albinas Šiuliauskas