2012-04-12

Prasidėjo pavasarinė sėja.

Po šaltos pirmosios balandžio dekados orai vėl sušilo ir prasidėjo pavasarinė sėja. Šį pavasarį vasarojaus sėjos plotai bus net 150 tūkst. ha mažesni nei praėjusiais metais, nes gerai peržiemojus žiemkenčiams, sumažėjo persėjamų pasėlių plotai. Dėl sumažėjusių finansinių ir darbo sąnaudų persėjant išgedusius žiemkenčius, ūkininkai galės skirti didesnį dėmesį vasarojaus sėjai. Dėl to tikimasi ne tik didžiąją dalį vasarinių javų bei rapsų pasėti optimaliu laiku, bet ir iš sutaupytų lėšų nupirkti papildomai trąšų ir gausiau patręšti pasėlius.
Dabartiniu metu būtina skubėti supurenti visų pavasario sėjai skirtų dirvų paviršių ir taip sumažinti drėgmės išgaravimą bei sumažinti grumstų formavimąsi. Dirvožemių tyrimai rodo, kad dabartiniu metu drėgmės dirvose nedaug. Purenti reikia visas dirvas, nepriklausomai nuo planuojamo sėjos laiko. Ilgamečiai tyrimai rodo, kad didžiausi derlingumai išauginami, kada vasariniai kviečiai pasėjami balandžio 15 - 25, vasariniai miežiai – balandžio 15 - 30, vasariniai rapsai – balandžio 20 - 30, žirniai – balandžio 20 – gegužės 05, cukriniai runkeliai – balandžio 20-30, kukurūzai grūdams – balandžio 25 - 30, kukurūzai silosui ir bulvės – balandžio 25- gegužės 05 dienomis. Žinoma, konkrečią sėjos datą nulemia atskirų laukų dirvožemių savybės bei darbų organizavimas. Suprantama, kad visų vasarinių augalų optimaliu laiku pasėti nepavyks. Tada vėlesnei sėjai pasirenkami tie augalai, kurie mažiau už kitus reaguoja į sėjos laiko vėlinimą. Sėjos vėlinti negalima vasarinių kviečių, cukrinių runkelių, kukurūzų grūdams, salyklinių miežių ir sėklai auginamų kitų augalų. Kada žinomos atskiruose laukuose auginamų augalų sėjos datos, galima planuoti tręšimo ir sėklų ruošimo darbus.
Pasaulinės orų prognozės rodo, kad šią vasarą pietiniuose kraštuose bus mažiau, o šiauriniuose – daugiau kritulių. Yra gera proga daugiau uždirbti, jei leisime sau daugiau išlaidauti, perkant trąšas ir augalų apsaugos priemones, nes šią vasarą šalyje turėtų pakakti ir šilumos, ir kritulių. Grūdų ir rapsų sėklų kainos turėtų būti pakankamai aukštos, dėl to papildomos investicijos tikrai atsipirks.
Žinoma, kad daugelis ūkininkų jau nusipirko trąšas, tačiau trąšų kiekiai skaičiuoti mažesnėmis tręšimo normomis. Todėl patariame, nusprendus papildomai pirkti trąšų, nusipirkti ir naujų biologiškai aktyvių preparatų Amalgerol, Azofit. Praėjusiais metais darytų bandymų duomenys rodo, kad šių preparatų efektyvumas buvo neabejotinas. Pasėliuose, kuriuose buvo naudoti preparatai augalų derlingumas buvo didesnis iki 20 proc.
                      Negalima sakyti, kad yra kažkokios pačios geriausios trąšos ir jos išspręs visus technologinius klausimus. Trąšų pasirinkimas, išbėrimo terminai ir normos visada priklauso nuo vietos, kurioje tai atliekama, augalo fiziologinių poreikių, kritulių kiekio ir temperatūrų kaitos. Išberdami trąšas ūkininkai niekada nežino, kaip klostysis augalų vegetacija ir todėl visada privalo sumažinti ekstremalių situacijų grėsmę. Atsižvelgus į paminėtas priežastis, būtina stebėti pavasario intensyvumą, augalų ūglių struktūrą, dirvožemio rūšį ir drėgnio sąlygas. Net nepadidinę išlaidų augalų tręšimui, ūkininkai dažnai gali gauti geresnius rezultatus tik pakeitę trąšų išbėrimo laiką, trąšos rūšį, normą ir panaudoję biologinius preparatus.
Antai, kad ir praėjusių metų patirtis. Nevengiantys naujovių ūkininkai prieš sėją arba po sėjos išpurškė biologinius preparatus Azofit bei Amalgerol. Laimėjo ne tik gaudami patikimą derliaus priedą, bet ir pagerino dirvožemius. Išpurškus biologinius preparatus ženkliai padidėjo ureazės ir sacharazės rodikliai dirvoje. Tai rodo, kad tokiose dirvose augalai geriau įsavins mitybos elementus ir padidės jų atsparumas nepalankiems veiksniams. Šiais metais taip pat rekomenduojame išpurkšti šiuos biologinius preparatus. Ūkininkams turėtų būti aktualu tai, kad šie preparatai mažina patogenų populiaciją dirvoje. Su konsultantais reikia pasitarti, kuriuose laukuose purkšti vien Azofit, o kur derinti su Amalgerol. Galime pasakyti tai, kad paliktose ražienose reikia naudoti abu biologinius preparatus kartu.
         Jei vasarinių javų sėklos dar aruoduose, tai būtų naudinga jas nors 1 - 2 paras pašildyti šiltu (22 - 270C) oru. Ši priemonė padidintų sėklų biologinį aktyvumą, nes joms visą žiemą trūko deguonies, šilumos, o tuo pačiu sumažėtų sėklų drėgnis. Sėklos geriausiai dygsta, kai jų drėgnis neviršija 13 %. Reikia atidžiai rinktis beicus, nes sėklų tyrimai rodo, kad jų fitosanitarinė būklė šiek tiek žemesnė už daugiametę vidutinę. O kur dar patogenai dirvoje. Dėl to prie beicų dar reikėtų pridėti mikroelementų arba biologinių preparatų. Latviai jau kelinti metai naudoja Terra sorb foliar arba Albit. Praeitais metais Šakių r. ūkininkai išbandė Azofit ir liko labai patenkinti. Nereikia pamiršti ir šių preparatų pirmtako Penergetik šaknims.
         Labai didelį dėmesį reikėtų skirti apskaičiuojant vidutines sėklų normas. Norime tik dar kartą pabrėžti, kad dabar ūkininkai naudoja per dideles, o ne per mažas išsėjimo normas. Visas dėmesys turi būti sutelktas sėjos darbų kokybės pagerinimui, kad sėklų lauko daigumas būtų ne mažesnis kaip 80-85 % , nes tada būtų lengviau apskaičiuoti vidutines sėklų normas ir gauti patikimesnius rezultatus.
 
Aleksandro Stulginskio universiteto
Profesorius emeritas Albinas Šiuliauskas
Doc. Vytautas Liakas
Rašyti komentarą
Vardas:
El. paštas:
Tekstas
Apsaugos kodas