UAB „Kustodija“ direktorius dr. Vytautas Rauckis

 

Dirvožemis yra žmonijos veiklos pamatas, tačiau šis pamatas gali būti nestabilus, nes dėl daromų klaidų vyksta dirvožemio erozija, organinių medžiagų mažėjimas, dirvožemis teršiamas įvairiais cheminiais elementais ir t.t. Dėl to UAB „Kustodija“ kartu su AB „Lytagra“ surengė mokslinę konferenciją dirvožemio savybių gerinimo klausimais.

LAMMC ŽI mokslininkė dr. Dalia Feizienė skaitė pranešimą „Dirvožemio kvėpavimas ir jį lemiantys veiksniai“. Mokslininkė pranešimą pradėjo fraze – mes žinome kur kas daugiau apie dangaus kūnus nei apie žemę, kuria vaikščiojame (Leonardo da Vinci). Mokslininkė priminė susirinkusiems, kad dirvožemio kokybė priklauso nuo dirvožemio cheminių, fizikinių bei biologinių savybių. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad dirvožemio kvėpavimas parodo dirvožemio biologinį aktyvumą, biomasės aktyvumą ir organinės medžiagos kiekį bei kokybę. Pranešėja sakė, kad anksčiau buvo stengiamasi dirvožemio savybes pagerinti žemės dirbimu. Tai buvo teisingas sprendimas, tačiau ne visais atvejais buvo pasirenkami geriausi sprendimai. Prieš dešimtį metų

Lietuvoje pradėta taikyti neariamoji žemės dirbimo sistema, kuri pastaruoju metu gana populiari stambesniuose ūkiuose. Pagrindinė populiarumo priežastis – taupyti degalų sąnaudas, žemei dirbti skirtą laiką ir tausoti techniką. Tačiau gamybinė patirtis rodo, kad neariamoji žemdirbystė pasiteisina ne visose dirvose. Kur ji tinka ir kur ne – atsakyti gali palyginamieji tyrimai ir ūkininkų patirtis. Tyrimų duomenys parodė, kad dirvožemis intensyviausiai kvėpavo giliai purenant (apie 30 cm), o po savaitės supurenus sekliai ir sėjant. Taip pat dirvožemis aktyviai kvėpavo pirmiausiai sekliai purenant (10 cm) lėkštinėmis akėčiomis, o po savaitės giliai purenant ir sėjant. Silpniausias dirvožemio kvėpavimo intensyvumas nustatytas sėjant tiesiogiai.  

 

Dirvožemio kvėpavimo intensyvumą galima susieti ir su tręšimu. Trąšas naudojant pagal rekomendacijas sukuriamas maksimalus augalų produktyvumas, tačiau Lietuvoje stebima nepagrįstai didelių azoto trąšų normų naudojimas. Didelės azoto trąšų normos slopina dirvožemio biotą. Tyrimais nustatyta, kad maksimalios azoto normos net sausringais metais neskatina dirvožemio kvėpavimo, lyginant su optimalia norma. Tik po lietaus nustatytas kvėpavimo intensyvumo padidėjimas, bet trumpam. Metais, kai buvo nustatytas drėgmės perteklius, didžiausias dirvožemio kvėpavimo intensyvumas nustatytas išberiant optimalias azoto trąšų normas. Dėl to UAB „Kustodija“ konsultantai kas kart primena ūkininkams, kad nepiktnaudžiautų azoto trąšomis ir pirmiausiai pasirūpintų augalų šaknų rizosfera. Šiuos mūsų teiginius mokslininkė patvirtino argumentuodama, kad rizosfera yra tarpduris tarp dirvožemio ir augalų. Rizosfera – pagrindų pagrindas, užtikrinantis lauko augalų derlingumo potencialą.

Svečias iš Vokietijos Michael Braun konferencijos dalyvius supažindino su nauja Horsch Focus TD sėjamąja. Ši sėjamoji sukurta ūkininkams, dirbantiems žemę racionaliai. Sėjamoji ne tik juostomis išpurena dirvožemį ir pasėja, bet ir skirtingais lygiais įterpia trąšas. Pirmoji sėjamosios versija buvo sukurta kukurūzų sėjai ir šią sėjamąją pamilo amerikiečiai. Kadangi Europoje kukurūzų plotai nėra tokie dideli kaip Amerikoje, dėl to ši sėjamoji buvo adaptuota rapsų sėjai. Rapsus pasėjus su Focus TD, suformuojamas tolygus pasėlis. Michael sakė, kad šias sėjamąsias pamėgo Estijos ir Latvijos žemdirbiai, o šiais metais tokia sėjamoji atkeliaus ir į Lietuvą. Ponas M. Braun sakė, kad ši sėjamoji dirvą paruošia taip, kad būtų užtikrinamas maksimalus dirvos mikroorganizmų aktyvumas ir sudaromos optimalios sąlygos augalų augimui. Pranešėjas sakė, kad visa Horsch technika kuriama taip, kad jinai būtų draugiška aplinkai, tikriausiai ūkininkai Lietuvoje tuo įsitikino, retoriškai paklausė ponas Michael Braun.

Dr. Jūratė Repčenkienė atkreipė dėmesį kokį vaidmenį vaidina mikroorganizmai dirvožemio gyvybingumui. Buvo parodyti bandymų duomenys kaip Amalgerol keičia mikroorganizmų sąstatą dirvožemio gyvybingumo linkme. Panaudojus Amalgerol 6 – 8 kartus padidėja naudingųjų bakterijų ir organinės atliekas skaidančių  – Trichoderma – mikromicetų skaičius.