Tiriami šie makroelementai: judrieji  P2O5 ir K2O, mainų katijonų Ca ir Mg, mineralinio azoto ( Nmin) , judriojo natrio (Na2O)

Atliekami labaratorijoje

Rezultatai pateikiami per 2-3 darbo dienas.

JUDRIEJI P2O5 ir K2O

Jūs galėsite nustatyti pagrindinių makroelementų P ir K kiekį dirvoje, o tai leis racionaliai panaudoti mineralines trąšas ir pasiekti maksimalų ekonominį efektą.

Labai dažnai  žemdirbiai dėl nesubalansuoto tręšimo negauna tokių rezultatų, kokių tikisi. Esant P ir K pertekliui ir tręšiant šiomis trąšomis  bereikalingai išleidžiami pinigai  ir alinama dirva. Tuo tarpu esant šių elementų  trūkumui, augalai  skursta, nes kalis ir fosforas augalo vegetacijoje atlieka labai svarbų vaidmenį.

Fosforas reikšmingą vaidmenį atlieka energijos apykaitoje ir baltymų metabolizme, jis stimuliuoja šaknų augimą, žydėjimą bei stiprina augalų audinius. Kalis reguliuoja osmosinį ląstelių slėgį, kuris yra svarbus enzimų funkcijoms, baltymų metabolizmui. Makro elementas kalis padeda augalams adaptuotis prie nepalankių aplinkos sąlygų. Esant pakankamam kalio kiekiui, augalas gerai toleruoja drėgmės trūkumą, tampa atsparesnis šalnoms. Kalis taip pat skatina augalų žydėjimą.

Pagrindinių makroelementų kiekio nustatymas labai svarbus subalansuotai augalų mitybai parenkant mineralines trąšas bei jų kiekius. Tai leidžia racionaliai panaudoti mineralines trąšas, sutaupyti pinigus bei siekti maksimalaus ekonominio efekto.

Fosforas ir kalis nustatomas Egnerio-Rimo-Domingo A-L metodu.

Judriųjų P2Oir K2O tyrimams dirvožemio ėminiai imami iš 0-30 cm sluoksnio darant 15-20 grąžto dūrį 3, 5 ar 10 ha tiriamame lauke.  Iš šių dūrių vietų paimta dirva gerai sumaišoma. Iš jų daromas vienas jungtinis ėminys. Paimamas analizėms reikalingas dirvos kiekis – apie 500 g ir vežamas į laboratoriją, kur atliekamos ėminių analizės. Tyrimai atliekami orasausiame dirvožemyje.

Kada šį tyrimą geriausia atlikti?

Pagrindinių makro elementų nustatymą dirvoje rekomenduojama atlikti prieš augalų tręšimą ir po augalų vegetacijos.

1 lentelė. Dirvožemio fosforingumo grupės pagal P2O kiekį mg kg-1 dirvožemio

Labai mažo fosforingumo

< 50,0

Mažo fosforingumo

50,1 – 100,0

Vidutinio fosforingumo

100,1 – 150,0

Fosforingas

150,1 – 200,0

Didelio fosforingumo

200,1 – 300,0

Labai didelio fosforingumo

>300,0

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2 lentelė. Dirvožemių skirstymas pagal K2O kiekį mg kg-1 dirvožemio

Labai mažo kalingumo

< 50,0

Mažo kalingumo

50,1 – 100,0

Vidutinio kalingumo

100,1 – 150,0

Kalingas

150,1 – 200,0

Didelio kalingumo

200,1 – 300,0

Labai didelio kalingumo

>300,0

——————————————————————————————————————————————————

MAINŲ KATIJONŲ Mg ir Ca

Magnis – svarbus makroelementas augalų mityboje, todėl kiekvienas siekiantis maksimalaus derliaus, privalo žinoti mainų magnio kiekį savo dirvose. Magnio kiekis priklauso nuo dirvos granuliometrinės sudėties ir dirvos pH. Mažiausi augalams prieinamo magnio kiekiai randami smėlinguose ir rūgščiuose dirvožemiuose, todėl čia ypatingai svarbu aprūpinti augalus šiuo makroelementu.

 

Pagrindinės magnio funkcijos augale:  

  • Magnis yra pagrindinis chlorofilo komponentas, kuris atsakingas už fotosintezės vykdymą augale;
  •  dalyvauja angliavandenių, baltymų, riebalų apykaitoje;
  • Aktyvina daugiau kaip 300 enzimų veiklą;
  • Įtakoja RNR perkėlimą – t.y. atsakingas už genetinės informacijos perkėlimo į baltymą;
  • Yra sudedamoji dalis pektino ir fitino, kurie atsakingi už ląstelių sienelių tvirtumą ir sėklos daigumą;
  • Turi teigiamos įtakos fosforo įsisavinimui augaluose;
  • Tiesiogiai įtakoja vandens balansą augale;

 

UAB ,,Kustodijos‘‘ diagnostikos komanda padės  ne tik nustatyti magnio kiekį dirvoje, bet taip pat ir pateiks tinkamas tręšimo rekomendacijas magnio trąšomis.

Magnio kiekis nustatomas spektrofotometriniu metodu buferiniame tirpale pH 3,7. Duomenys pateikiami mg kg-1.

 

Magnio trąšų įsavinimą gali riboti šie faktoriai:

  • dirvožemiuose, kurių pH <5 – magnis konkuruoja su aliuminio jonais, tokius dirvožemius būtina kalkinti;
  • dirvožemiuose, kurių pH >7 – magnis konkuruoja su kalcio jonais;
  • Per didelės tręšimo normos azotu (mėšlu, KAS, karbamidu);
  • Gausus kritulių kiekis (išsiplovimas).

 

 

Kalcis. Laiku pastebėjus kalcio trūkumą dirvoje – spėsite racionaliai sureguliuoti dirvos pH balansą. Nustačius kalcio kiekį dirvoje, UAB ,,Kustodija‘‘ diagnostikos komanda sudarys tręšimo kalcio trąšomis rekomendacijas.

 

Pagrindinės kalcio funkcijos augaluose:

  • Kalcis yra svarbus ląstelių membranų struktūrai ir stabilumui palaikyti, taip pat ląstelių sienelių tvirtumui užtikrinti;
  • Reguliuoja ląstelės vandens balansą ir fiziologinę pusiausvyrą;
  • Būtinas augalui nukleino rūgščių sintezėje, su juo glaudžiai susiję fotosintezės aktyvumas ir energijos mainai;

 

Kalcio kiekiui dirvoje didelės įtakos turi dirvos pH balansas, lengvos granuliometrinės sudėties dirvožemiai, dirvos, kuriose didelis aliuminio ir natrio kiekis, vyraujant sausrai. Trūkstant kalcio, byra žiedai, apmiršta augimo taškai. Esant kalcio trūkumui, magnis gali būti nuodingas augalams. Per didelis kalcio trūkumas dirvoje, gali sukelti magnio trūkumą augale. Dėl šios priežasties būtina periodiškai tikrinti judriojo kalcio kiekį dirvoje.

Judriojo kalcio koncentracija nustatoma liepsnos fotometru, buferiniame tirpale pH 3,7. Duomenys pateikiami mg kg-1.

——————————————————————————————————————————————————

MINERALINIO AZOTO ( Nmin) NUSTATYMAS DIRVOJE

Jūs galėsite nustatyti  nitratų kiekį ne tik dirvoje, bet ir vandenyje, trąšose bei mėšle. Remiantis gautais rezultatais  pateikiamos augalų tręšimo azoto trąšomis rekomendacijos. 
Kiekvieno žemdirbio tikslas – maksimalus derlius, todėl daugelis tręšia remdamiesi savo ankstesne patirtimi. Tačiau daugelis pamiršta, kad tręšimo veiksmingumui svarbiausias yra ne maisto medžiagų kiekis, o jų santykis! Todėl daugelis  žemdirbių daugiausia naudoja azotinių trąšų mažai atkreipdami dėmesį i dirvoje esančius augalų mitybos elementus bei atitinkamai parinkdami trąšas. Dėl to derlius nuo to nepadidėja,  priešingai – per didelis azoto trąšų kiekis yra kenksmingas augalams ir apsunkina  derliaus nuėmimo darbus, neveiksmingai įsavinamas fosforas ir kalis.

Mineralinis azotas (N-NO3+N-NH4) nustatomas 1M KCl ištraukoje mg kg-1. Gauti tyrimų duomenys iš mg kg-1 perskaičiuojami į kg ha-1. Nustatant nitratų kiekį dirvoje, mėginiai imami 0-30 cm ir 0-60 cm gylyje, kuriame labiausiai išsivysčiusios augalų šaknys ir kur maistinės medžiagos naudojamos daugiausiai. Remiantis gautais rezultatais, galima sudaryti augalų tręšimo azoto trąšomis rekomendacijas.

Dirvožemiai skirstomi pagal mineralinio azoto kiekį (kg ha-1)

I grupė

0 – 30 kg ha-1

Labai neturtingas
II grupė

30 – 60 kg ha-1

Neturtingas
III grupė

60 – 90 kg ha-1

Vid. turtingas
IV grupė

90 – 120 kg ha-1

Turtingas
V grupė

>120 kg ha-1

Labai turtingas

 

——————————————————————————————————————————————————

JUDRIOJO NATRIO (Na2O) NUSTATYMAS DIRVOŽEMYJE

dar vienas pagrindinių elementų, didinančių augalų derlingumą. Šis elementas cukriniams, pašariniams runkeliams, daržovėms beveik tiek pat svarbus, kaip ir kalis. UAB ,,Kustodija‘‘ diagnostikos komanda padės nustatyti natrio kiekį dirvoje ir racionaliai apskaičiuoti tręšimą natrio trąšomis pagal atskirų augalų poreikį šiam elementui.

Pagrindinės natrio funkcijos augale:

  • Natris didina sausųjų medžiagų kiekį cukrinių runkelių šakniavaisiuose ir lapuose per visą vegetacijos laikotarpį;
  • Natris mažindamas turgono slėgį, skatina sacharozės kaupimąsi šakniavaisiuose;
  • Cukrinių runkelių augimo pradžioje jis stipriai padidina lapų indeksą, todėl augalai geriau gali panaudoti saulės radiaciją.

 

Judriojo Na2O kiekis nustatomas laboratorijoje A-L metodu, naudojant liepsnos fotometrą.  Duomenys pateikiami mg kg-1.

Natris gali atstoti iki 33 proc. kalio poreikio, tačiau natris negali visiškai atstoti kalio funkcijų. Dirvožemyje jis būna nestabilus, todėl lengvai išplaunamas. Dėl šios priežasties dirvožemyje, ypač lengvesnės granuliometrinės sudėties, natrio yra mažai. Vieni augalai gali įsisavinti gana didelį natrio kiekį, o kitų sugebėjimas jį įsisavinti yra palyginus menkas (1 lentelė). Žinodami tikslų judriojo Na2O kiekį dirvoje, galite apskaičiuoti tikslų tręšimą šiomis trąšomis pagal planuojamą auginti augalą (2, 3 lentelė).

 

1 lentelė. Natrio poreikis skirtingiems augalams

Poreikis Augalas
Nuo didelio iki vidutinio Ganyklos, pievos, daugiametės svidrės,  dobilai,  liucernos, cukriniai, pašariniai runkeliai, morkos, salierai, špinatai, burokėliai.
Menkas Javai, kukurūzai, bulvės, ankštiniai, kopūstai, bulvės, pupelės, žirniai, salotos, porai, svogūnai, agurkai, linai.

(,,Ratgeber 2012‘‘)

 

2 lentelė. Natrio trąšų poreikis pievoms pagal kalio kiekį dirvoje.

Dirvožemio turtingumo grupė

Na kiekis dirvoje mg kg-1

Na (kg ha-1) trąšų poreikis pagal judriojo kalio kiekį dirvoje

I, II

III, IV, V

I

0-19

24

49

II

20-39

19

38

III

40-69

14

29

IV

70-109

6

13

V

> 110

0

0

(,,Ratgeber 2012‘‘)

 

3 lentelė. Natrio trąšų poreikis kitiems augalams pagal dirvožemio turtingumo grupę.

Dirvožemio turtingumo grupė

Na kiekis dirvoje mg kg-1

Na (kg ha-1) trąšų poreikis pagal turtingumo grupę

I

0-5,0

49

II

6-15

40

III

16-30

30

IV

31-50

13

V

> 51

0

(,,Ratgeber 2012‘‘)

Natrio perteklius suardo dirvos struktūrą, dėl deguonies trūkumo dirvožemis nebegali palaikyti nei augalų, nei gyvūnų gyvybės.

Judriojo natrio koncentracija nustatoma liepsnos fotometru, buferiniame tirpale pH 3,7.